JAV katalikiškos bendruomenės ir institucijos toliau priešinasi vyriausybiniam kontracepcijos planui

Paskutinę 2013 metų dieną, gruodžio 31-ąją, JAV Aukščiausias teismas laikinai sustabdė Obamos vyriausybės potvarkių dėl draudimo ir kontracepcijos įsigaliojimą, priimdamas Mažųjų vargšų seserų, katalikių vienuolių kongregacijos, prašymą.

Tai sukėlė Obamos administracijos susierzinimą ir suteikė vilties dešimtims religinių kongregacijų ir institucijų, kurios kovoja prieš federalinį kontracepcijos mandatą. Pagal šio mandato potvarkius, institucijos padengdamos sveikatos apsaugos planą savo darbuotojams ir nariams turi įtraukti į jį kontracepciją, sterilizaciją, abortuojančius preparatus ir pan.

Privalomas mandato potvarkis išprovokavo konfliktą su tomis religinėmis bendruomenėmis, nebūtinai katalikiškomis, kurios atsisako kontracepcijos ar abortuojančių preparatų dėl savo įsitikinimų. Šiuo pagrindu į teismus kreipėsi dešimtys institucijų: katalikiški universitetai, ligoninės, kongregacijos, vyskupijos.

Obamos administracija pasiūlė kompromisinį variantą: už kontraceptines medžiagas gali sumokėti trečia pusė, kitas draudikas. Bet akivaizdu, kad tai tik dūmų uždanga, kuri paslepia tikrą problemą, kuri yra dviguba. Viena, ar gali valdžia priversti religines nevyriausybines organizacijas elgtis prieš savo įsitikinimus? Antra, Obamos administracija replikuoja, kad suteikė išimties teisę religinėms organizacijoms, tačiau ji pati pateikė kriterijus, pagal kuriuos religinė organizacija yra apibrėžiama. Tačiau tai, sako kritikai, yra už jos kompetencijos ribų.

Alternatyva, nenorint veikti prieš savo įsitikinimus, yra baudos mokėjimas – 100 dolerių už dieną, nuo kiekvieno darbuotojo. Nesunku paskaičiuoti, kokia didelė suma tokiu atveju susikauptų per metus.

Įtakingas JAV dienraštis „The Wall Street Journal“, užstodamas Mažąsias vargšų seseris, kurios rūpinasi paskutinį gyvenimo laikotarpį pasiekusiais seneliais, situaciją apibendrina taip: Obamos planas „verčia moteris, kurios davė įžadus dėl skaistybės ir tarnavimo mirštančiajam daryti tai, ką jos mano esant morališkai klaidinga“, kai iš tiesų galima elgtis išmintingiau.

Tiesa, yra dar viena alternatyva, apie kurią kitame garsiame dienraštyje „The Washington Post“ rašo arkivyskupas Joseph Kurtz, JAV vyskupų konferencijos primininkas: daugybei katalikiškų nevyriausybinių organizacijų, kurios veikia įvairiose gyvenimo srityse, nutraukti savo veiklą, kaip kad retkarčiais yra pasiūloma.

Tačiau tai dar kartą gražintų prie religijos laisvės problemos: vyriausybė kuria tokias sąlygas, kuriose nebegali veikti dešimtmečius gyvavusios ir visuomenės pripažinimą gavusios nevyriausybinės katalikiškos institucijos švietimo ir sveikatos apsaugos srityje. Artimo meilės darbai, nesiekiant pelno, išplaukia iš krikščioniško tikėjimo gelmės. Tai yra jo išraiška, kuri būtų varžoma.

Antra, kiek tai kainuotų visuomenei? Arkivyskupas Kurtz citavo kitos bylos, liečiančios Pitsburgo vyskupijos šalpos ir pagalbos organizaciją: per metus ji suteikė 230 000 paslaugų asmenims pačiose įvairiausiose srityse – įvaikinimo, konsultavimo, sveikatos apsaugos neapdraustiems, nakvynėms neturintiems namų, nėštumo priežiūros, pagalbos pabėgėliams ir seneliams. Kita, Erie vyskupija per metus suteikė pagalbą 56 000 asmenų, nepriklausomai nuo religijos, tarp kurių nemažai neturėjo kitos alternatyvos. Nacionaliniu lygiu šie skaičiai nepalyginamai didesni. Obamos vyriausybės kuriama alternatyva tarp savo sąžinės pažeidimo arba milžiniškų baudų mokėjimo turės sunkias pasekmes ne tik pačioms religinėms bendruomenėms ir institucijoms, bet ir visai visuomenei. (Vatikano radijas)