Sekmadienio vidudienio malda: „Dievas visuomet yra kartu, jis žadina naują žmogų, apvalo pasaulį nuo nuodėmės“

Antrąjį Kalėdų sekmadienį Šv. Jono Evangelijos prologe atskleidžiama gilesnė Kalėdų prasmė. Sekmadienio vidudienį popiežius Pranciškus komentavo šią Evangelijos ištrauką, kalbėdamas apie tai, kaip Dievo Žodis tapo žmogumi ir pasistatė savo „palapinę“, savo namus tarp žmonių.

Evangelistas rašo: „Žodis tapo Kūnu ir gyveno tarp mūsų“ (Jn 1, 14). Šiuose žodžiuose, kurie niekuomet nenustoja mūsų stebinti, slypi visa krikščionybės esmė. Dievas tapo mirtingas, trapus kaip mes, priėmė mūsų žmogišką prigimtį, tapo viskuo panašus į mus, išskyrus nuodėmę, tačiau prisiėmė mūsų nuodėmes, lyg savas. Įžengė į mūsų istoriją, pilnai tapdamas Dievu-su-mumis. Jėzaus gimimas mums atskleidžia, kad Dievas norėjo susivienyti su kiekvienu vyru ir moterimi, su kiekvienu iš mūsų, kad perduotų mums savo gyvenimą ir savo džiaugsmą.

Taip Dievas yra su mumis, Dievas, kuris mus myli ir keliauja su mumis. Tokia yra Kalėdų žinia: Žodis tapo kūnu. Kalėdos mums atskleidžia beribę Dievo meilę žmonijai. Iš čia kyla krikščionių entuziazmas, viltis, kad nepaisant mūsų skurdo, esame mylimi, lankomi, lydimi Dievo; ir žvelgiame į pasaulį ir istoriją, kur galime keliauti su Juo ir vieni su kitais link naujų aukštybių ir naujosios žemės. Gimus Jėzui, gimė ne tik naujas pažadas, naujas pasaulis, kuris gali būti nuolat atnaujinamas. Dievas visuomet yra kartu, Jis žadina naują žmogų, apvalo pasaulį nuo nuodėmės, kuri jį gadina ir sendina. Žmonijos ir kiekvieno iš mūsų istorija gali būti pažymėta sunkumų ir silpnumų, tačiau tikėjimas Įsikūnijimu mums sako, kad Dievas yra solidarus su žmogumi ir istorija. Šis Dievo artumas neišblėsta niekuomet! Jis yra su mumis! Jis yra Dievas, esantis su mumis. Tai džiaugsmingasis Kalėdų skelbimas: dieviškoji šviesa, kuri užliejo Mergelės Marijos ir Šv. Juozapo širdis, vedė piemenis bei išminčius, šiandien šviečia ir mums, - kalbėjo popiežius.

Dievo Sūnaus Įsikūnijimo slėpinys tam tikru aspektu siejasi su žmogaus laisve, kiekvieno iš mūsų laisve. Dievo Žodis pasistato savo palapinę tarp mūsų, nusidėjėlių, reikalingų gailestingumo. Visi turime skubėti gauti Jo teikiamą malonę. Tačiau, kaip toliau sakoma Jono Evangelijoje, „savieji jo nepriėmė“. Ir mes daugybę kartų Jį atmetame, pasiliekame savo klaidose, apimti savo nuodėmių keliamo nerimo. Tačiau Jėzus nepasiduoda ir nenustoja dovanoti savęs bei savo išganančios malonės. Jis yra kantrus, jis moka laukti, jis laukia mūsų visuomet , - sakė popiežius. Tai vilties, išganymo žinia, sena ir visuomet nauja. Esame kviečiami su džiaugsmu liudyti šią gyvenimo Evangelijos žinią, šviesos, vilties ir meilės žinią. Nes tai yra Jėzaus žinia: gyvenimas, šviesa, viltis, meilė.

Marija, Dievo ir mūsų švelnioji Motina, visuomet mus palaiko, kad išliktume ištikimi krikščioniškam pašaukimui ir galėtume įvykdyti teisingumo ir taikos siekius, kuriuos atsinešame šių naujųjų metų pradžioje. (Vatikano radijas)