Seminaras Vilkaviškio vyskupijos tikybos mokytojams

Š. m. sausio 2 d., vos pradėję naujuosius metus Vilkaviškio vyskupijos tikybos mokytojai kibo į darbą – rinkosi į seminarą, kuris vyko vyskupijos Pastoraciniame centre, Marijampolėje. Seminaro tema – „O jūs, kuo mane laikote?“, skirta kristologijai bei Kristaus asmens gilesniam supratimui bei pažinimui. Seminaro lektorius, kun. teol. dr. Rimas Skinkaitis susirinkusiems padėjo pažvelgti ir į „šaknis“ ir į šiandienos aktualijas tikinčio, teologo žvilgsniu.

Pirmoji seminaro paskaita buvo skirta aptarti ir dar kartą prisiminti, kas yra teologija bei kokia jos paskirtis, kas yra teologas ir kokia jo vieta pačioje Bažnyčioje ir visuomenėje. Lektorius akcentavo, kad kiekvienas tikybos mokytojas savo esme yra teologas, o kas tokiu nesijaučia, turėtų padaryti rimtą savo pašaukimo bei gyvenimo stiliaus analizę. Einant nuo dieviškojo apreiškimo prie gyvenimo aktualijų aptarimo, buvo labai konkrečiai išryškinta, kad teologija pasitarnauja praktiniame tikybos mokytojo darbe mokykloje, parapijoje ar kitose darbo erdvėse, neužmirštant, kad tikybos pamokos nėra tik žinių pateikimas, nėra tik gero žmogaus ugdymas, bet tikėjimo ugdymas ugdytiniuose, Kristaus asmens įšaknijimas pamokoje sutinkamuose mokiniuose. Todėl tikybos mokytojai buvo raginti nuolat gilinti teologines žinias, kad apie tikėjimą gebėtų kalbėti labai konkrečiai, aiškiai ir argumentuotai, kad kalbėjimas apie tikėjimą nesudarytų įspūdžio, kaip apie kažką neapčiuopiamo ir vis labiau tampančio asmeninio bei privataus gyvenimo dalimi.

Antroje seminaro dalyje buvo tiesiogiai aptarta kristologija, kaip viena teologijos šaka, kuri pagelbi pažinti tikrą ir autentišką Kristų, teologija, kuri atskiram žmogui pagelbi nepasimesti savo susikurtose „teologijose“ ar liekant prie iškreipto Dievo įvaizdžio. Susirinkusieji turėjo progą įsigilinti į klaidingų tendencijų apie Kristų aptartį bei kaip į tai reikėtų reaguoti kompetentingai.

Trečioje seminaro paskaitoje daug dėmesio buvo skirta Bažnyčios bei jos misijos sampratai. Pirmiausiai buvo detalizuotas Bažnyčios, kaip Dievo tautos supratimas, Bažnyčios kaip nuolat besirūpinančios žmogaus išganymu uždavinys, pabrėžiant, kad Bažnyčia nėra Dievas, bet Bažnyčioje ir per Bažnyčią kalba ir veikia Dievas. Kalėdų laiko kontekste plačiau aptartas ir Jėzaus įsikūnijimo aspektas, kad žvelgdami į prakartėlę matytume ne tik dar vieną mažą, gražų bei skaistų žmogų, bet kad matytume Dievą tapusį žmogumi, ir kad keltume klausimą, kodėl jis tapo žmogumi, koks to tikslas man, Bažnyčiai bei visai visuomenei? Lektorius labai taikliai pastebėjo, kad Bažnyčia privalo kištis į valstybės gyvenimą, nes tai kyla iš rūpesčio kiekvienu žmogumi ir pakomentavo dažnai pasitaikančią klaidingą ištarmę, neva Lietuvoje Bažnyčia atskirta nuo valstybės. Skirta dėmesio sakramentų prasmės suvokimui.

Ir paskutinioji seminaro dalis – spaudos konferencija, kurios metu kun. R. Skinkaitis atsakė į seminaro dalyvių klausimus, bei paskatino gilintis į Kristaus – Dievo slėpinį, remiantis gyvais bei rašytiniais šaltiniais, kad pasaulio žmonės žvelgdami į teologus, juose tikrai matytų dieviškumo apraiškas ir to pasekoje, norėtų su Bažnyčia Dievo ieškoti.

Kun. Rytis Baltrušaitis