Šiandien kankinių daugiau negu pirmaisiais amžiais

Gruodžio 26 d. Bažnyčia minėjo šv. Steponą, pirmąjį kankinį, kuris mirdamas atleido savo žudikams ir už juos meldėsi. Krikščionių kankinystė tai ne tik praeities dalykas. Krikščionys ir šiandien žudomi dėl tikėjimo. Kaip pastebėjo popiežius Pranciškus šv. Stepono šventės vidudienio maldos proga sakytoje kalboje, šiandien kankinių skaičius netgi didesnis negu pirmaisiais amžiais. Kai kuriose ataskaitose kalbama apie 100 tūkst. dėl tikėjimo nužudytų krikščionių šiais besibaigiančiais 2013 m.

Pirmojo kankinio šv. Stepono šventės proga Vatikano radijas pakalbino Italijos religinės laisvės observatorijos koordinatorių Massimo Introvigne, kuris anksčiau buvo Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo organizacijos atstovas kovai su rasizmu, ksenofobija ir diskriminacija.

Jis pirmiausiai atkreipė dėmesį, kad kai kas nesutinka su minėtuoju 100 tūkst. nužudytųjų skaičiumi. Pasak BBC, kai kuriuose Afrikos konfliktuose, Kongo Demokratinėje Respublikoje ar Pietų Sudane žuvę žmonės neturi būti priskiriami prie žuvusių persekiojamų už tikėjimą. Kiti vis dėlto mano, kad jie žuvo „liudijimo situacijoje“. Kad ir kaip tai vertintume, vis tiek nužudytų krikščionių skaičius labai didelis.

Jungtinėse Valstijose veikianti Tarptautinė religinės laisvės komisija nurodo aštuonias valstybes, kuriose šiuo požiūriu padėtis blogiausia: Birmą, Eritrėją, Iraną, Kiniją, Šiaurės Korėją, Saudo Arabiją, Sudaną ir Uzbekistaną. Tačiau pasak Massimo Introvigne tragiškiausia padėtis Šiaurės Korėjoje. Per kelis dešimtmečius režimas neišnaikino krikščionybės. Taip pat ir visiškos izoliacijos sąlygomis gyvenantys žmonės, išugdyti režimo mokyklose, atsiverčia į krikščionybę ir už tai sumoka didelę kainą, yra areštuojami, uždaromi į koncentracijos stovyklas ir žudomi. Kalbant apie tikinčiųjų persekiojimus negalima užmiršti ir tokių situacijų, kur represijos vykdomos pridengiant įstatymais, kaip Pakistano atveju, kur įstatymas draudžiantis piktžodžiavimą taikomas kaip krikščionių persekiojimo priemonė. Kitą, ypatingai pavojingą situaciją matome Nigerijoje, kur krikščionys kenčia nuo islamiškojo ultrafundamentalizmo ekstremistų, tokių kaip Boko Haram judėjimo grupuotės.
Massimo Introvigne paminėjo ir Europoje prieš tikinčiuosius ir visų pirma prieš krikščionis nukreiptus suvaržymus. Taip pat ir popiežius Pranciškus neseniai paskelbtame savo apaštališkajame paraginime Evangelii gaudium kalba apie šiandien įsiviešpatavusį mentalitetą, pasak kurio, religija privalo būti visiškai privatus reiškinys ir kad tikintieji privalo būti uždaryti savo bažnyčiose, sinagogose ir mečetėse. Kol jie meldžiasi užsidarę, gerai. Bet kai jei bando išeiti į viešumą, į visuomenės ir politikos lauką, tuomet prasideda diskriminacija, jei ne tikri persekiojimai. Savo dokumente popiežius citavo prieš šimtą metų išleistą britų rašytojo kun. Roberto Hugh Bensono knyga „Pasaulio Viešpats“, kalbančią apie iš viešumos išstumtus, persekiojimus ir žudomus krikščionis. Massimo Introvigne prisipažino, kad šis popiežiaus dokumente panaudotas sugretinimas jam padarė nemanką įspūdį. Kalbėdamas apie krikščionių persekiojimus Popiežius sako: Nemankykite kad tai įmanoma tik knygose arba tik gilioje senovėje. Ne. Tai dedasi šiandien. (Vatikano radijas)