Kinija švelnina vieno vaiko politiką ir naikina priverstinių darbų stovyklas
Šiomis dienomis Kinijos nacionalinės asamblėjos nuolatinis komitetas paskelbė apie
vieno vaiko politikos švelninimą ir apie priverstinio darbo stovyklų naikinimą, praneša
žinių agentūra „Asianews“. Abu sprendimai liečia sritis, kurios yra susijusios su
labai dideliais žmogaus teisių pažeidimais.
Siekdama kelti savo ekonomiką,
Kinija nuo 1979 metų įvedė vieno vaiko šeimoje politiką, kurią vykdo prievartiniais
būdais: didelėmis baudomis, dažnai, ypač seniau, priverstiniais abortais iki pat 9
nėštumo mėnesio, sterilizacija. Tai yra neabejotini žmogaus teisių pažeidimai, kaip
pripažįsta ne tik abortų priešininkai, bet ir abortų šalininkai: viena yra pačios
moters sprendimas dėl abortų, o antra valstybės prievartinė politika, kuri visai ignoruoja
tėvų valią. Abortas negali būti naudojamas kaip valstybinė gyventojų skaičiaus kontrolės
priemonė.
Tačiau, rodos, Kinijos valdžia vieno vaiko politiką švelnina ne dėl
moralinių ar žmogaus teisių argumentų. Nuolat daugėja perspėjimų dėl tokios politikos
socialinio žalingumo: ji išbalansavo gimstamumo ir mirtingumo pusiausvyrą. Demografiniai
apskaičiavimai aiškiai rodo, kad po keliasdešimties metų didelė populiacijos dalis
pasieks pensijinį amžių, tačiau trūks tų, kurie juos galėtų pakeisti darbo rinkoje
ar apmokėti augančias medicininės priežiūros išlaidas. Išbalansuota taip pat vyrų
ir moterų pusiausvyra: šeimai galint turėti tik vieną vaiką, dažnai buvo abortuojamos
mergaitės ir laukiama berniuko. Jau šiandien dėlto mažiausiai 24 milijonai kinų niekad
negalės sukurti šeimos, nes paprasčiausiai trūksta moterų. Vieno vaiko politika taip
pat tapo vienu iš korupcijos veiksnių.
Išimtys vieno vaiko politikai iki šiol
buvo nedidelės: turėti du vaikus buvo leista nedidelėms etninėms bendruomenėms ar
valstiečiams, kai pirmasis vaikas buvo mergaitė. Kaip minėta, kai kas gavo leidimą
turėti antrą vaiką korupcijos būdu. Dabar priimtas sprendimas leis turėti antrą vaiką
toms šeimoms, kurios pačios yra sudarytos iš sutuoktinių, kurie buvo vienintelis vaikas
savo šeimose. Tokių porų yra apie 10 milijonų. Kitais atvejais valdžia išlaiko savo
prievartinę gyventojų kontrolės politiką.
Kitas svarbus sprendimas, jei bus
iš tiesų įvykdytas ir nepakeistas kita represijų sistema, yra priverstinio darbo ir
perauklėjimo stovyklų panaikinimas. Šios stovyklos gimė praėjusio amžiaus šeštajame
dešimtmetyje ir buvo skirtos žmonėms, padariusiems smulkius kriminalinius prasižengimus.
Tačiau netrukus „perauklėjimui“ buvo pradėti siųsti ir tie, kurie dėl vienokių ar
kitokių priežasčių neįtiko valdžiai, ją kritikavo, kuo nors skundėsi, neatitiko jos
ideologijos. Į tokias stovyklas pateko ir daugybė dvasininkų bei tikinčiųjų, katalikų
ir priklausančių kitoms konfesijoms. Kinijos teisingumo ministerijos paskelbtais duomenimis,
priverstinių darbų stovyklų skaičius šio metu siekia 260, jose gyvena per 160 000
kalinių. 2009 metų Jungtinių Tautų duomenimis, stovyklų skaičius siekė 320. Šių stovyklų
sistema pati savaime yra didelis žmogaus teisių pažeidimas. Ką reiškia vien policijos
teisė „sulaikyti“ asmenį be teismo iki ketverių metų.
Kaip rašoma agentūros
„Asianews“ pranešime, iki šiol priverstinio darbo stovyklose yra uždaryta keliolika
katalikų kunigų, tarp jų trys vyskupai. Kunigai čia pateko už tai, kad priklausė neregistruotoms
katalikų bendruomenėms, vedė pamaldas ar katechezę. Stovyklose kai kurie patyrė psichologinį
ir fizinį smurtą. (Vatikano radijas)