Popiežiaus Pranciškaus interviu italų spaudai: „Niekada nebijokite švelnumo“

„Man Kalėdos - tai viltis ir švelnumas“. Pamąstymu apie Kalėdas prasideda popiežiaus Pranciškaus interviu, duotas leidinio „La Stampa“ vatikanistui Andrea Tornielli. Gruodžio 16 dieną publikuotame pokalbyje popiežius dalijasi mintimis apie Kalėdų žinią šiandienos žmonėms - švelnumą ir viltį. Paliečiama ekumenizmo tema, šeimos ir santuokos klausimai, kurie bus artėjančio Sinodo darbotvarkės centre. Kartu diskutuojama apie santykį tarp Bažnyčios ir politikos. Kalbama ir temomis, kurios popiežiui ypatingai svarbios - kenčiančių bei badą išgyvenančių vaikų drama, skurdas.

Tai pirmosios Pranciškaus pontifikato Kalėdos ir popiežius su jam būdingu paprastumu dalijasi, kaip jas išgyventi: „Tai susitikimas su Jėzumi. Kalėdos tai Dievo susitikimas su savo tauta“. Kartu tai ir paguoda. Popiežius sako, kad Kalėdos mums kalba apie viltį ir švelnumą. Jis kviečia netapti „šalta Bažnyčia, kuri nežino, kur eiti ir įstringa ideologijose, perima pasaulietinius požiūrius“. Popiežius keliais žodžiais atsako į kritikas ir stereotipines nuostatas, kuriomis norima subanalinti Kalėdų šventę: „Kai nesugebi ar esi tokioje situacijoje, kuri tau neleidžia pajusti šio Kalėdų džiaugsmo, šventes išgyveni pasaulio linksmumo dvasioje. Tačiau gilus džiaugsmas skiriasi nuo pasaulietinio linksmumo“.

Sausį bus minimos 50-osios popiežiaus Pauliaus VI istorinio vizito metinės į Šventąją Žemę: ar popiežius ketina ten vykti? Pranciškus patvirtina apie savo troškimą vykti į Jeruzalę, tai būtų ir galimybė susitikti „brolį Baltramiejų, Konstantinopolio patriarchą“.

Interviu kalbama ir apie nekaltų vaikų patiriamas kančias, kurios neturi paaiškinimo, ir nelieka nieko, kaip tik pasitikėti Dievu, patikėti save jo žvilgsniui: „Kai prieinu prie kenčiančio vaiko, vienintelė malda, kuri kyla, yra „Kodėl? Kodėl, Viešpatie?“ Jis man nepaaiškina, tačiau jaučiu jo žvilgsnį, nukreiptą į mane. Tad galiu sakyti: „Tu žinai kodėl, aš nežinau ir Tu man nepasakysi, tačiau Tu žvelgi į mane, ir aš pasitikiu Tavimi, Viešpatie, pasitikiu Tavo žvilgsniu“, - sako Popiežius.

Vaikų skausmas įsirėžia ir bado šmėkloje. Popiežius kviečia nusikratyti abejingumą, nešvaistyti maisto – to maisto, kuris išmetamas, pakaktų pavalgydinti daugeliui. Popiežius sako, kad jo kompasas – Bažnyčios socialinis mokymas, nurodydamas į apaštalinį paraginimą Evangelii Gaudium ir kai kurias kritikas. Jis svarsto apie varguolius ir ekonomiką, kurios sąlygos niekada nepagerėja tiek, kad sumažėtų skurdas, net ir klestėjimo laikais: „pavyzdžiui, buvo kalbama, kad ekonomikos augimas, skatinamas laisvosios rinkos, atneš didesnį socialinį teisingumą pasaulyje. Buvo žadama, kad kai stiklinė prisipildys, jos turinys ims tekėti per kraštus, ir jis bus skirtas skurstančiųjų gerovei. Tačiau kas nutiko – kai stiklinė prisipildo, ji magiškai padidėja, ir vargšams niekada nieko nelieka“.

Paliečiamas ir krikščionių vienybės klausimas, kuris Popiežiui yra prioritetas. Pasak jo, šiandien išgyvenamas „kraujo ekumenizmas“– yra nemažai šalių, kur žudomi visi krikščionys, ir niekas neklausia jų konfesijos, tačiau vienybė - tai malonė, kuri dar turi ateiti.

Paklaustas apie sakramentų teikimą išsiskyrusiems ir sudariusiems civilinę santuoką, popiežius nurodo, kad apie tai bus kalbama 2014 metų vasario mėnesį vyksiančioje konsistorijoje bei neeilinėje Vyskupų Sinodo asamblėjoje spalį. O koks, popiežiaus nuomone, turėtų būti teisingas santykis tarp Bažnyčios ir politikos? Santykiai turėtų būti tarsi paralelė, tačiau vietomis susijungianti: veikiama skirtingose aplinkose ir vykdomos skirtingos užduotys, tačiau turi susijungti padedant žmonėms. „Politika yra kilni, - sako popiežius Pranciškus, cituodamas Paulių VI, - tai viena aukščiausių artimo meilės formų. Tačiau ją sutepame, kai ja pasinaudojame verslo tikslams“.

Galiausiai paklaustas apie moters vaidmenį Bažnyčioje, tiksliau - ar galima tikėtis moterų kardinolių, popiežius Pranciškus nurodo, jog moteris turi būti vertinama, bet „neklerikalizuojama“. (Vatikano radijas)