Egipto koptų katalikų patriarchas: krikščionys yra tikri egiptiečiai, o ne priešai

Beveik prieš metus Egipto koptų katalikų patriarchu išrinktas Ibrahim Isaac Sidrak šiomis dienomis lankėsi Romoje, susitiko su popiežiumi ir kartu aukojo šventąsias Mišias. Patriarchas italų dienraščiui „la Stampa“ atsakė į kelis klausimus apie situaciją Egipte. Ši šalis pastaruoju laikotarpiu išgyvena didelius pokyčius. Po ilgamečio prezidento Bosnio Mubarako režimo nuvertimo ir surengtų rinkimų, valdžion pateko islamistinė Musulmonų Brolių partija. Tačiau jos vykdyta politinio islamizmo programa nebuvo tai, ko troško didelė dalis egiptiečių, tad žmonės vėl išėjo į gatves, o kariuomenė įvykdė perversmą ir paskyrė naują pereinamąjį laikotarpį konstitucijos parengimui ir pasiruošimui naujiems rinkimams.

Konstitucijos projekte įrašyta, kad islamo teisės šariato principai yra pagrindinis teisės šaltinis. Tai, pasak koptų katalikų patriarcho, nieko nenustebino. Tačiau svarbu yra kaip ši nuostata interpretuojama. Musulmonų broliai savo konstitucijos projekte buvo patikslinę, kad šariatas turi būti interpretuojamas pagal pirmųjų islamo amžių jurisprudenciją. Tokiu būtų pirmenybė buvo teikiama griežčiausioms nuostatoms, artimoms salafitams. Dabartiniame konstitucijos projekte to nebėra, o šariato principų interpretavimas yra patikėtas konstituciniam teismui.

Konstitucijos projekte taip pat ginama laisva kulto vietų statyba, o tai yra didelė naujovė. Krikščionims ir žydams taip pat užtikrinama teisė tvarkytis pagal savo principus. Buvo prašyta, kad tokia pat galimybė būtų suteikta visoms religinėms mažumoms, tačiau nenorėta tokių laisvių suteikti šiitams ar alavitams.

Tiesa, kad konstitucijoje įtvirtinamos didelės kariuomenės galios. Kita vertus, pasak patriarcho Sidrak, kariuomenė nėra iš išorės valdoma samdinių grupė, tai Egipto tautos sūnūs. Kariuomenė nesiekia valdyti tiesiogiai ir saugo dabartinį pereinamąjį laikotarpį, kol susiformuos stabili politinė valdžia. Be šios apsaugos būtų rizikuojama patekti į chaosą.

Kalbėdamas apie Musulmonų brolius, kurie, be abejo, vienaip ar kitaip toliau bandys įtakoti šalies gyvenimą, patriarchas Sidrak sakė, kad jie laukė 80 metų, kol pateko į valdžią, tačiau per metus viską paleido pavėjui. Daug laiko skyrė kapiliariam buvimui tarp vargingiausių šalies sluoksnių. Sugebėjo pajudinti mases, tačiau nesugebėjo jų vesti ir valdyti. Demokratiniu būdu pateko į valdžią, nes buvo vienintelė organizuota jėga sumaišties ir politinės tuštumos metu, tačiau vėliau demokratiją pamiršo ir panoro viską turėti savo kumštyje. Jų valdžia krito ne dėl kokių nors tamsių sąmokslų. Ji buvo atstatydinta dešimčių milijonų egiptiečių, kurie išėjo į aikštes, niekad dar taip nėra buvę.

Kalbėdamas apie krikščionis Egipto visuomenėje, svarbu, kad jie nebūtų suvokiami kaip „penktoji kolona“, kažkokios išorinės jėgos įrankis, - pažymėjo Egipto ganytojas. Pasak jo, kai rugpjūtį buvo surengta banga išpuolių prieš krikščionių bažnyčias, krikščionys neprašė intervencijos iš išorės, tačiau visi kartu – ortodoksai, katalikai, protestantai – pažymėjo, kad tai yra atakos prieš visą Egiptą. Tokia reakcija daugeliui musulmonų atvėrė akis, Musulmonų Broliai negalėjo pareikšti, kad jie yra priešai, sąmokslo prieš jų prezidento Morsi valdžia autoriai.

Kalbėdamas apie santykius su koptais ortodoksais, kurie sudaro apie 10 procentų visų gyventojų ir yra didžiausia egiptiečių krikščionių bendruomenė, patriarchas Sidrak pažymėjo, kad su naujuoju koptų patriarchų Tawadros prasidėjo naujas periodas. Tačiau yra ir žaizdų: pavyzdžiui, ortodoksai perkrikštyja tuos katalikus, kurie pereina į jų Bažnyčią. Tai žeidžia katalikus, tarsi jų krikštas negaliotų, ir tiesiogiai prieštarauja kalboms apie krikščionių vienybę. Kita vertus, apie tai jau yra kalbama, papročiai nepasikeičia per dieną. (Vatikano radijas)