Popiežiaus Pranciškaus Žinia Pasaulinei Ligonių dienai. Tikėjimas ir artimo meilė: „Ir mes turime guldyti gyvybę už brolius“ (1 Jn 3, 16)

Popiežius Pranciškus paskelbė žinią XXII Pasaulinei ligonių dienai, kuri minima vasario 11-ąją. Jos tema šiemet – „Ir mes turime guldyti gyvybę už brolius” (1 Jn 3, 16).

Popiežius žinioje kreipiasi į ligonius ir visus, kurie jais rūpinasi ir juos gydo: „Brangūs ligoniai, Bažnyčia atpažįsta kenčiantį Kristų, esantį jumyse ypatingu būdu. Mūsų kančioje slypi ir Jėzaus kančia, kuri padeda pakelti kentėjimų svorį ir atskleidžia jų prasmę. Kai Dievo Sūnus buvo pakeltas ant kryžiaus, jis panaikino kančios vienatvę ir apšvietė tamsą. Tokiu būdu esame Dievo meilės mums akivaizdoje, kuri įlieja vilties ir drąsos: vilties, nes Dievo meilės slėpinio plane net ir skausmo naktis atsiveria Velykų šviesai; ir drąsos, padedančios susivienijus su Juo pasitikti bet kokią nelaimę“.

Dievo Sūnus, tapęs žmogumi, nepanaikino ligų ir kentėjimų, tačiau prisiimdamas juos perkeitė ir sumažino. Jėzus yra anapusybėje, ir su Šventosios Dvasios pagalba galime jį sekti. Tėvas paaukojo Sūnų iš meilės, o Sūnus iš meilės paaukojo save, taip ir mes galime mylėti vieni kitus kaip Dievas mylėjo mus, paaukodami save už brolius. Tikėjimas į gerąjį Dievą tampa gėriu, o tikėjimas į Nukryžiuotąjį Kristų suteikia jėgų mylėti iki galo, mylėti net ir priešus. Autentiško tikėjimo išbandymas - tai savęs dovanojimas ir meilės dovanojimas artimui, ypač tam, kuris to nenusipelno, kuris kenčia, kuris yra atstumtas. Krikšto ir Sutvirtinimo sakramentų sustiprinti esame kviečiami tapatintis su Kristumi, visų kenčiančiųjų Geruoju Samariečiu. Švelniai prisiartindami prie tų, kuriems reikia pagalbos, kuriais reikia rūpintis, nešame viltį ir Dievo šypseną į pasaulio prieštaravimus, rašoma žinioje.

Kad taptume švelnesni, augintume pagarbią ir švelnią artimo meilę, turime kreipti žvilgsnį į Jėzaus Motiną, kuri klauso Dievo balso ir rūpinasi stokojančiais bei išgyvenančiais sunkumus. Paskatinta dieviško gailestingumo, kuris joje tapo kūnu, ji nepaiso savęs, bet skubinasi iš Galilėjos į Judėją susitikti giminaitę Elzbietą, užtaria Kanos vestuvėse. Visos gyvenimo piligrimystės metu nešiojasi širdyje senojo Simeono išpranašautus žodžius, kad jos sielą pervers kalavijas, ir su stiprybe pasilieka prie Kristaus Kryžiaus.

Marija žino, kaip eiti šiuo keliu, todėl ji yra visų ligonių ir kenčiančiųjų Motina. Galime pasitikėdami kreiptis į ją, su vaikų atsidavimu, būdami tikri, kad ji padės, palaikys ir neapleis. Ji yra Prisikėlusio Nukryžiuotojo motina: lieka prie mūsų kryžių ir mus lydi link prisikėlimo ir gyvenimo pilnatvės.

Šv. Jonas, mokinys, kuris kartu su ja stovėjo po Kryžiumi, palydi mus prie tikėjimo ir artimo meilės šaltinių, prie Dievo širdies, kuri yra „meilė“ (1 Jn 4, 8.16), primindamas, kad negalime mylėti Dievo, jei nemylime brolių. Kas stovi po kryžiumi su Marija, išmoksta mylėti kaip Jėzus. „Mumyse kryžius palieka nepalaužiamą tikrumą, kad Dievas mus myli. Jo meilė tokia didelė, kad ji įsiskverbia į mūsų nuodėmę ir ją sunaikina, paliečia mūsų kančią ir duoda jėgų ją pakelti, paliečia netgi mirtį, ją nugali ir mus išvaduoja.... Kristaus kryžius ragina užsikrėsti iš jo spinduliuojančia meile, moko mus žvelgti į kitą žmogų su gailestingumu ir meile, ypač į tuos, kurie kenčia, kam reikia pagalbos” (Kryžiaus kelias su jaunimu, Rio de Žaneiro, 2013 liepos 26).

Baigdamas žinią, popiežius rašo: „Patikiu šią XXII Pasaulinę ligonių dieną Marijos užtarimui, kad ji padėtų sergantiems žmonėms išgyventi kentėjimus bendrystėje su Jėzumi, ir palaikytų tuos, kurie jais rūpinasi. Visiems ligoniams, sveikatos apsaugos darbuotojams ir savanoriams, nuoširdžiai teikiu Apaštalinį Palaiminimą“. (Vatikano radijas)