Kaune vyko konferencija „Krikščioniškųjų vertybių sklaida ir žurnalistika“
Gruodžio 4 d. minint Vatikano II Susirinkimo Dekreto dėl visuomenės komunikavimo priemonių
„Inter mirifica“ 50-metį Kauno arkivyskupijos kurija ir Lietuvos žurnalistų draugija
surengė konferenciją „Krikščioniškųjų vertybių sklaida ir žurnalistika“.
Į
konferenciją kurijos salėje gausiai susirinko įvairių žiniasklaidos priemonių žurnalistų,
daugiausia LŽD narių. Juos pasveikinęs arkivyskupas Sigitas Tamkevičius atkreipė dėmesį,
jog minėtuoju dokumentu prieš 50 metų Bažnyčia pasiuntė pasauliui labai savalaikę
žinią: komunikacijos priemonės yra labai svarbios, tik jomis reikia tinkamai naudotis.
Ganytojas palinkėjo žurnalistams skleisti gerą žinią, geriau ir tinkamiau išnaudoti
komunikacijos priemones, nes, deja, per 20 laisvės metų Lietuvoje turime ir priešingų
pavyzdžių. Be kita ko, arkivyskupas pasidžiaugė pastebėjęs objektyvumą ir sugebėjimą
perteikti esmę, kuriuos kartais parodo jauni žurnalistai.
Beje, konferencijos
dalyviai turbūt pirmieji Lietuvoje viešai pasveikino arkivyskupą Sigitą Tamkevičių
su išvakarėse paskelbta žinia, kad LR Seimo nutarimu 2013 metų Laisvės premija skirta
būtent jam, kaip pogrindinės „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ steigėjui ir redaktoriui,
Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto nariui, politiniam kaliniui ir tremtiniui.
Laisvės premija bus įteikta Laisvės gynėjų dieną – 2014 m. Sausio 13-ąją. Žurnalistai
pasidžiaugė ir dėkojo arkivyskupui už puikią atsiminimų knygą „Viešpats mano šviesa“.
Vėliau
konferencijoje kalbėjusi Stasio Lozoraičio premijos laureatė Vanda Ibianska atkreipė
dėmesį į katalikiškų leidinių gausą tarpukario Lietuvoje, kunigų aktyvų dalyvavimą
ir paramą jai. Ilgametė „Artumos“ žurnalo redaktorė kėlė klausimą, kaip krikščionišką
leidinį padaryti patrauklų skaitytojui, vardijo katalikiškos spaudos negeroves, tarp
jų – ir neprofesionalumą. „Mano galva, krikščioniškos vertybės turi būti pateikiamos
labai paprastai, bet jokiu būdu nesakau, kad primityviai. Argi galima kalbėti apie
Dievo meilę įmantriai? Tai jau būtų jos sumenkinimas“, – sakė V. Ibianska.
Apie
krikščioniško dialogo kultūrą žiniasklaidoje kalbėjo VDU Katalikų teologijos fakulteto
dekanas doc. dr. Benas Ulevičius. Savo pranešime jis teigė, jog krikščionybės esmė
yra bendrystė. O komunikacija, tai yra bendrystė, susitikimas su kitu, – tai ir žiniasklaidos
pagrindas, todėl žurnalistai turėtų būti dialogo kultūros visuomenėje entuziastai
bei virtuozai.
„Žiniasklaidos pašaukimas – būti tarpininkais tarp visuomenės
ir tiesos“, – pabrėžė KTF dekanas. Komunikacijos priemonės, pasak aptariamo Dekreto
„Inter mirifica“, yra labai galingos, nes jos gali pasitarnauti žmogaus dvasiai. Tačiau
žiniasklaida, būdama galinga priemonė, savo galių neturi naudoti tiesos nutylėjimui,
manipuliavimui žmogumi. Ji negali siekti, kad žmogus nebegyventų savo, autentiško
gyvenimo, bet būtų pagautas ragavimo, smalsavimo priklausomybės žiniasklaidos erdvėse,
ugdytųsi „ragautojo“ mentalitetą.
Konferenciją kartu su LŽD pirmininke Gražina
Viktorija Petrošienė moderavęs Kauno arkivyskupijos atstovas spaudai ir žurnalo „Artuma“
vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliauskas atkreipė kolegų žurnalistų dėmesį į
Dekretą „Inter mirifica“ – pirmą viešą tokio pobūdžio Bažnyčios dokumentą, kuris parodė,
jog Susirinkimo tėvai matė, kaip sparčiai daugėja žiniasklaidos priemonių ir auga
galimybės, ir mąstė, kaip jas geriau panaudoti Gerajai Naujienai skelbti.
„Bažnyčios
žodis apie komunikaciją tapo pranašiškas“, – sakė D. Chmieliauskas, atkreipdamas dėmesį,
kaip toli savo dokumente žvelgė Susirinkimo tėvai – jų mintis skriejo daug toliau
ir giliau, nei jie matė tuomet, prieš 50 metų, pro Vatikano langus, pasiekdama mūsų
dienas ir labiausiai atsiskleisdama savo aktualumu šiandien. Susirinkimas šiame dokumente
pavartojo žiniasklaidai apibūdinti „visuomenės komunikavimo priemonių“ sąvoką, kalbėdamas
apie abipusį – visuomenės ir Bažnyčios – ryšį. Bažnyčia šiuo dokumentu išėjo į dialogą
su pasauliu, tik tebėra atviras klausimas: ar plačioji visuomenė ir žiniasklaida visada
siekia dialogo su Bažnyčia?
Be kita, D. Chmieliauskas pakvietė žurnalistus
domėtis kasmet skelbiama Šventojo Tėvo žinia Pasaulinės visuomenės komunikavimo priemonių
dienos proga, paminėdamas ir tai, jog Kauno arkivyskupas šios dienos proga kasmet
skiria „Bažnyčios kronikos“ fondo apdovanojimus keliems žiniasklaidos atstovams už
krikščioniškųjų vertybių puoselėjimą savo darbe.
Vėliau diskusijoje kalbėjo
konferencijai dalyviai – LŽD valdybos nariai Gražina Viktorija Petrošienė, Vaiva Žukienė,
Marytė Kontrimaitė, Kazys Požėra ir kt. Diskusijoje pasidalyta mintimis, jog katalikiškumas
plačiosiose žiniasklaidos erdvėse, deja, dar suvokiamas ir neretai pristatomas kaip
regresas, krikščioniškojo pagrindo stokoja Žurnalistų etikos kodeksas, krikščioniškąsias
vertybes skleidžianti žiniasklaida yra per mažai remiama net ir pačių krikščionių.
Žurnalistai domėjosi, kaip jaunoji karta šiandien mokoma komunikuoti, susivokti žiniasklaidos
erdvėse, mokytis atskirti joje pasitaikančias manipuliacijas – deja, konstatuota,
jog bent mokyklose komunikacijos programos nevykdomos.
Žurnalistai, be kita
ko, pasidžiaugė šia konferencija ir paskata susipažinti su Bažnyčios Mokymu, ypač
tiesiogiai jiems skiriamu dokumentu, požiūriu į žiniasklaidą, proga pamąstyti apie
krikščioniškųjų vertybių sklaidos galimybes, apie gyvesnį dialogą su Bažnyčia, kuri,
beje, nestato sienų tarp krikščioniškos ir pasaulietiškos žiniasklaidos ir pabrėžia
dialogo pirmenybę.