Šventojo Sosto – Izraelio derybos. Jėzuitas kun. D. Neuhaus: „Pasiekimai lėti, tačiau vilties yra“

Šventojo Sosto ryšių su Izraeliu komisija pradėjo darbus prieš dvidešimt metų, po to, kai 1993 m. Šventasis Sostas užmezgė diplomatinius santykius su Izraelio valstybe. Per tą laiką nuveikta nemažai, bendradarbiaujama, kad būtų pasiektas sutarimas įvairiais klausimais. Jėzuitas kunigas David Neuhaus, Jeruzalės Lotynų patriarchato hebrajų kalbos tikinčiųjų vikaras pasakoja, kad pasikeitimai vyksta labai lėtai, tačiau jis tikisi, kad galiausiai bus pasiekta ilgo proceso pabaiga. Izraelio Bažnyčia turi aibę institucijų, todėl situacija labai komplikuota. Yra ir kitas sudėtingas klausimas, liečiantis santykius tarp Izraelio ir palestiniečių, taip pat ir sienų klausimas. Pasak kun. Neuhaus, tikimasi, kad sutartis tarp Bažnyčios ir Izraelio valstybės bus pasirašyta netrukus, nors yra dar nemažai klausimų dėl sutarties įgyvendinimo ir kaip ji gali paveikti Bažnyčios gyvenimą.

Kokie galėtų būti konkretūs šių lūkesčių pavyzdžiai Bažnyčios kasdieniam gyvenimui? Katalikų Bažnyčia Šventojoje Žemėje yra labai priklausoma nuo vienuolių, atvykstančių iš svetur. Tad svarbu, kaip bus apibrėžtas įvažiavimas į Izraelį atvykstantiems iš užsienio, ypač tiems, kurie pasak izraeliečių, atvyksta iš priešiškų šalių – Sirijos, Irako. Yra ir Bažnyčios nuosavybės statuso – žemių, pastatų – klausimas; ar mokesčių mokėjimo klausimai - tvarka būta tam tikrų palengvinimų, pripažįstant, kad Bažnyčia tose žemėse visuomet gyvavo ir tarnauja visiems.

Nors pastebimas kai kurių Artimųjų Rytų krikščioniškų bendruomenių mažėjimas, Lotynų patriarchato vikaras pabrėžė, kad hebrajų kalbos katalikų skaičius nemažėjo. Atvirkščiai - katalikų, kurie gyvena žydų visuomenėje, aplinkoje, kur kalbama hebrajiškai, skaičius labai auga – tai migrantai, kurie atvyksta į Izraelį ieškodami darbo ar prašydami politinio prieglobsčio. Taigi yra naujos katalikų, kalbančių hebrajiškai, kartos. Jie nėra izraelitai, jų kilmės šaknys nėra žydiškos, jų giminėje nėra žydų, tačiau jie kalba hebrajiškai, nes gimsta ir auga toje visuomenėje. Jie gimę imigrantų šeimose, kurios atvyko iš Azijos ieškodamos darbo arba tai dėl politinių priežasčių pasitraukę Afrikos gyventojai, prašantys politinio prieglobsčio.

Tačiau labai svarbu supažindinti Izraelio gyventojus su Bažnyčios situacija šiandien. Popiežius Pranciškus viename savo laiške žurnalistui Scalfari yra užsiminęs apie žydus, pateikdamas kaip pavyzdį jų ištikimybę Dievui, kaip jie sugebėjo išlaikyti tikėjimą, nepaisant viso to, kas jiems nutiko. Tai gražus ištikimybės pavyzdys, sandora, kuri niekuomet nebuvo nutraukta. Pasak kunigo Neuhaus, labai svarbu pakartoti tas žinias, kad kiek pakeistume žydų supratimą apie tai, kas yra Bažnyčia. „Mes gerai suprantame svarbius pokyčius, atėjusius su Vatikano II Susirinkimu. Bandome supažindinti ir mūsų brolius bei seseris žydus su šiais pokyčiais Katalikų Bažnyčioje, tačiau turime pripažinti, kad katalikų Bažnyčia nėra labai svarbi institucija kasdieniame Izraelio žydų gyvenime: jie lieka toli nuo jos ir dažnai ignoruoja pasikeitimus. Todėl mes bandome pasakoti jiems, pavyzdžiui, tai, ką pasakė popiežius. Yra teigiamų pokyčių, ir svarbu, kad jie girdi apie tai kalbant Izraelyje. Popiežių vizitai visuomet būna ypatinga proga. Tėvas Neuhaus tikisi, jog artimiausiu metu Izraelyje apsilankys ir popiežius Pranciškus. (Vatikano radijas