Lapkričio 24 d. sekmadienio popietę arkivyskupijos bendruomenės atstovai, gausiai
susirinkę Kauno arkikatedroje bazilikoje, šventė Kristaus Visatos Valdovo iškilmės
Eucharistiją ir drauge su Visuotine Bažnyčia užbaigė Tikėjimo metus. Susirinkusi bendruomenė
dėkojo Dievui už tikėjimo dovaną, išreikšdama ir savo atsakomybę liudyti tikėjimą
gyvenime. Šios Eucharistijos pabaigoje, prieš visų jos dalyvių palaiminimą, Kauno
arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ įteikė CREDO simbolius parapijų,
bažnytinių institucijų ir bendruomenių, vienuolinių kongregacijų, katalikiškųjų mokyklų
atstovams kaip siuntimo visomis pastangomis išpažinti ir liudyti tikėjimą ženklą.
Šia Eucharistija buvo vainikuotas ir šiemet minimas arkikatedros 600 jubiliejus
– jam buvo skirtos giedamos MISSA PRO ANNIS SESCENTIS ARCHICATHEDRAE BASILICAE KAUNENSIS,
kurias šiai progai sukūrė kompozitorius Gintaras Samsonas, o atliko Nacionalinės M.
K. Čiurlionio menų mokyklos vaikų ir jaunimo chorai, kamerinis choras „Aidija“, Lietuvos
kamerinis orkestras, Jūratė Bundzaitė (vargonai), dirigavo Romualdas Gražinis.
Kauno
arkivyskupo vadovaujami daugiau kaip penkiasdešimt arkivyskupijos kunigų, tarp jų
– ir dekanatų dekanai, atlikę sekmadieninę tarnystę savo parapijose, lapkričio 24-ąją
atėjo prie Didžiojo altoriaus arkikatedroje koncelebruoti iškilmingos Eucharistijos.
Ją pradėdamas ganytojas sveikino visus dalyvius ir ragino melstis, kad visa, ką pasiekė
dvasiniame gyvenime ir kokių malonių patyrė per Tikėjimo metus, būtų pasirengę liudyti
savo darbo, studijų, šeimų aplinkoje.
„Šiandien mes panašiai kreipiamės į Jėzų
Kristų ir sakome: „Viešpatie, tu esi mūsų Karalius! Mes esame Tavo krauju išgelbėti.“
Kas yra tasai, kurį mes priimame kaip Visatos Valdovą? Apaštalas Paulius apie jį rašo:
„Jis yra neregimojo Dievo atvaizdas,visos kūrinijos pirmgimis, nes jame sukurta visa,
kas yra danguje ir žemėje, kas regima ir neregima, ar sostai, ar viešpatystės, ar
kunigaikštystės, ar valdžios, – visa sukurta per jį ir jam“ (Kol 1, 15–16). Evangelijoje
pagal Joną skaitome: „Visa per jį atsirado, ir be jo neatsirado nieko, kas tik yra
atsiradę. Jame buvo gyvybė, ir ta gyvybė buvo žmonių šviesa“ (Jn 1, 3–4). Taigi Jėzus
Kristus yra ne tik Visatos, bet ir mūsų Valdovas ir Šviesa mūsų keliams. Per jį ne
tik visa sukurta, bet jis paaukojo savo gyvybę, kad laimėtų mūsų meilę ir galėtume
kreiptis į Dievą, sakydami: „Abba – Tėve““,– sakė arkivyskupas.
„Šiandien užbaigiame
švęsti Tikėjimo metus, skirtus padėkoti už Krikšto malonę ir pilniau atsiliepti į
Jėzaus meilę. Ši paskutinė Tikėjimo metų diena tebūnie mūsų visų – dvasininkų, vienuolių
ir pasauliečių – sąžinės sąskaitos diena, tarsi mūsų „vidinis auditas“, kurio metu
galėtume susiorientuoti, ką pasiekėme ir ko dar reikia mūsų meilės pilnatvei“, – ragino
ganytojas savo homilijoje.
Svarbiausia, kaip sakyta homilijoje (visą tekstą
žr. >>), mąstyti, ar patiriant per tuos metus daug palaimingų progų auginti tikėjimą
didelėse šventėse (pvz., Šilinėse, Lietuvos jaunimo dienose), kartu augo ir asmeniškas
ryšys su Jėzumi. Pasak ganytojo, tikėjimo augimas neatskiriamas nuo Atgailos sakramento,
neįmanoma jo auginti be Bažnyčios bendruomenės ir be meilės žmonėms.
„Tikėjimo
kelionėje yra labai svarbi meilė. Jei nėra meilės, nėra ir tikėjimo. Šiandienėje Lietuvoje
gąsdina ne prasti ekonominiai rodikliai, bet labiausiai kelia nerimą tarpusavio meilės,
atlaidumo ir pagarbos vieni kitiems trūkumas“, – sakė ganytojas, atkreipdamas dėmesį,
jog tikėjimo ir meilės lopšys pirmiausia yra šeima, todėl ją reikia labai branginti
ir ginti. Kaip tik todėl Lietuvos vyskupų kvietimu 2014-ieji bus minimi kaip Šeimos
metai (žr. Komunikatą dėl besibaigiančių Tikėjimo metų ir Šeimos metų paskelbimo >>),
o jie pradedami pirmąjį Advento sekmadienį.
Visuotinėje šv. Mišių maldoje,
be kitų maldavimų už Šventąjį Tėvą Pranciškų, vyskupus, kunigus, visus Tikėjimo metus
užbaigiančius Bažnyčios narius, Viešpaties prašyta apkabinti ir Lietuvos šeimas, atverti
joms savo ramybės ir pasitikėjimo šaltinį.
Liturgijos pabaigoje bendruomenių
atstovams buvo įteikti Credo simboliai. Kaip sakė juos įteikęs arkivyskupas, tai simboliniai
tikėjimo ženklai ir siuntimas tikėjimo šviesą nešti į savo šeimų žindinius, darbo,
studijų bendruomenes, į tolimiausias ir labiausiai užmirštas arkivyskupijos vietas
ir širdis. Ši misija skirta ne tik vyskupams, kunigams. Ją turi atlikti kiekvienas,
kuris yra asmeniškai patyręs Dievo meilę. Krikščionis – tai tas, kuris dalijasi Dievo
dovanomis, o tikėjimas ir yra pati didžiausia Dievo dovana.
Iškilminga baigiamąja
giesme užbaigę pamaldas MISSA PRO ANNIS SESCENTIS ARCHICATHEDRAE BASILICAE KAUNENSIS
atlikėjai buvo pasveikinti plojimais. Jiems bei LR kultūros ministerijai ir Nacionalinei
filharmonijai užbaigdamas Mišias padėkojo ir Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius.