Tikėjimo metų uždarymas Šiaulių vyskupijoje

Lapkričio 24 d. (sekmadienį) Šiaulių vyskupijoje Tikėjimo metų uždarymo šventė prasidėjo šv. Mišiomis. Vėliau tęsėsi Pastoraciniame centre. Šv. Mišias Katedroje aukojo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.Pamoksle ganytojas didžiausią dėmesį skyrė Kristaus Karaliaus – visatos Valdovo iškilmėms. Kristaus Karaliaus įvaizdį vyskupas pristatė pradėdamas nuo kryžiaus. Visatos Valdovas žvelgia nuo kryžiaus liudydamas, kad „nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti“. Matydamas nuo kryžiaus viso pasaulio žmones, Kristus ateina gelbėti ir suteikti džiaugsmo. Vyskupas taip pat išryškino gailestingumo savybę. Klausydami pasaulio, dažnai nutolstame nuo Meilės dvasios ir kiekvieną kartą, darydami nuodėmę, vėl kalame Jėzų prie kryžiaus. Tačiau užtenka gailėtis ir tuoj pat sulaukiame gailestingosios Kristaus meilės. Istorijoje yra buvę daug bandymų sukurti rojų be Dievo. Tačiau tai neįmanoma, nes rojus yra buvimas su Viešpačiu. Amžinybė – vieta, kur matysime Dievą veidas į veidą. Tikėjimo metais žvelgėme į Viešpaties veidą, gilindamiesi į tikėjimo tiesas, - sakė Šiaulių vyskupas, primindamas ryškiausius džiaugsmą teikiančius Tikėjimo meto įvykius Šiaulių vyskupijoje. Vienas jų - kas du mėnesius vykstančios Eucharistinės Adoracijos nakties įsteigimas Šiaulių Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje. Kitas simboliškas įvykis – Šiaulių vyskupijos Pastoracinio centro pašventinimas rugpjūčio 22 d. – švenčiant Švč. Mergelės Marijos Karalienės iškilmę.

Šv. Mišiose dalyvavo ne tik šiauliečiai, buvo kviečiami atstovai iš visų vyskupijos parapijų. Kiekvienam vyskupas iškilmingai įteikė įrėmintą Tikėjimo išpažinimą, kad Tikėjimo metais sustiprintas ir atnaujintas tikėjimas dar labiau plistų ir gilėtų.

Pastoraciniame centre Tikėjimo metų uždarymo šventę tęsė meninė programa, pavadinimu „Tavo veido, Viešpatie, aš ieškau“. Muzikos, žodžio, vaizdo pagalba ieškota Viešpaties veido bei jo apraiškų šiandienos gyvenime. Pradžioje ištraukas iš t. Stanislovo knygos „Atsidūsėjimai“ skaitė Šiaulių dramos teatro režisierė Regina Steponavičiūtė. Grojo Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos akordeonistai, vadovaujami Marytės Markevičienės.

Renginį vedusi Šiaulių vyskupijos Katechetinio centro vadovė Danutė Kratukienė kvietė pagalvoti apie šią dieną, kiek joje sutikta Viešpaties veidų ir atvaizdų. Skatino prisiminti Viešpaties raginimą ieškoti Jo veido ir vieną dieną pamatyti šalia esančio žmogaus veide. Siūlė nepamiršti, kad veidas yra kitiems, todėl „tvarkyti savo veidą iš vidaus“, rodyti savo veide tai, kas žmoguje yra geriausia ir gražiausia. Šias mintis lydėjo žvakių šviesa, tyli muzika, skaidrėse besikeičiantys vaizdai ir žodžiai. Grojo Šv. Cecilijos ansamblis, vadovaujamas Rolandos Kalakauskienės.

Juliaus Janonio gimnazijos mokinė, 17 metų Agnė papasakojo apie piligriminę kelionę pėsčiomis iš Kryžių kalno į Gvadelupę Meksikoje, kurioje pati dalyvavo, rodė kelionės nuotraukas. Kelionė vasarą, per karščius, patiriant įvairius kelionės sunkumus nebuvo lengva, tačiau „sunkiausias dalykas buvo ne fizinis krūvis, bet tikėjimo išbandymas: kiek dėl tikėjimo galime eiti toliau?“, - sakė gimnazistė.

Tikėjimo metų uždarymo šventę baigė Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis pasakydamas baigiamąjį žodį bei pakviesdamas bendrai giesmei. Išeinant iš salės buvo dalijami „Magnifikardinai“. Vyskupas paaiškino, kad magnifikardinai yra išrasti Šiaulių vyskupijoje. Žodis „Magnifikardinas“ sudaryta iš dviejų lotyniškų žodžių. „Magnificat“, tai Marijos džiaugsmo giesmė, ir „Cordis“, kuris reiškia „širdis“. „Taigi, kasdien giedodami padėkos giesmę su Marija, turėsime sveiką širdį“, - sakė vyskupas. Magnifikardinai buvo dalijami su naudojimo instrukcijomis.

(Inesė Ratnikaitė Vatikano radijui iš Šiaulių)