Iškilminga Tikėjimo metų užbaiga Vilkaviškio vyskupijoje

Vienybėje su visu katalikišku pasauliu 2013 m. lapkričio 24 d., švenčiant Kristaus Karaliaus iškilmę, Vilkaviškio vyskupijos katedroje buvo iškilmingai užbaigti Tikėjimo metai. Iškilmė prasidėjo sekmadienio popietę Vilkaviškio katedroje dalyvaujant vyskupijos ganytojui Rimantui Norvilai, vyskupams emeritams Juozui Žemaičiui bei Juozui Preikšui, gausiam būriui įvairiose vyskupijos parapijose dirbančių kunigų, seserų vienuolių, katalikiškų organizacijų, judėjimų bei sąjūdžių atstovams bei gausiai savas parapijas atstovavusiems tikintiesiems.

Pradžioje visi susirinkusieji dalyvavo katechezėje – mokyme, kurį vedė kun. Kęstutis Brilius MIC. Kunigas savo kalbą skyrė pasitikėjimo ir tikėjimo tikrovei išryškinti, akcentuodamas, kad jei žmogus gera pasitikėti kitu žmogumi, jis geba ir drįsta pasitikėti ir Dievu. Reikia kantrybės bei ištvermės, kad žmogus liktų ištikimas Dievui.

Vėliau susirinkusieji išgirdo du liudijimus apie tai, kokius dvasinius vaisius atnešė Tikėjimo metuose liejama Dievo malonė.

Pirmąjį liudijimą išsakė mokytoja Sandra Kratavičiūtė, pabrėžusi, kad tikėjimą turėjo nuo pat vaikystės ir kad nebuvo momento, kuris skatintų suabejoti Dievo malone. Sandra pabrėžė, kad Tikėjimo metai dar kartą leido naujai peržvelgti tai, su kuo kartais gali būti ir apsiprantama, manant, kad tikėjimas yra mūsų pačių veikla, tačiau be Dievo jis nėra įmanomas. Galiausiai buvo pabrėžta, kad tikėjimas – yra laimė, nes Dievo mylimas, Jo rūpestį ir priėmimą patiriantis žmogus yra laimingas ir išgyvena prasmingas gyvenimo akimirkas.

Antrąjį liudijimą sakė Seserų vargdienių sesuo Evelina Lavrinovičiūtė MVS, kuri pasidalino labai konkrečiais pavyzdžiais iš Tikėjimo metais seserų organizuotos piligriminės kelionės Romoje, kuomet Dievas norėdamas pasirūpinti atskiru žmogumi, visai grupei „dovanoja“ tam tikrą organizacinių planų laikiną žlugimą. Sesuo vienuolė paliudijo, kad Dievas asmeniškai mato atskirą žmogų ir žino jo rūpestį bei baimę.

Vėliau vyko iškilmingos Šv. Mišios, kurioms vadovavo vyskupas Rimantas Norvila, pradžioje visus pasveikinęs ir pasidžiaugęs itin gausiu dalyvavimu, dėkojant Dievui už tikėjimo dovaną ir Tikėjimo metus, kuriuose drauge ir asmeniškai buvo patirta daug Viešpaties malonių.

Homilijoje ganytojas glaustai iš išsamiai priminė tikėjimo Dievu esmę, ją paremdamas žymių Bažnyčios mokytojų šventojo Tomo Akviniečio bei šventojo Augustino mintimis apie tikėjimą. Ganytojas ragino būti nuolatiniame ryšyje su Dievu, kuriam rūpi ir žmogaus dvasinis ir žemiškasis gyvenimas. „Yra daugybė priemonių ir būdų ieškoti atsakymų į iškilusius ir su tikėjimu susijusius klausimus. Ieškokime atsakymų, nepalikime savęs nežinioje“, - užbaigė homiliją vyskupas Rimantas Norvila.

Prieš baigiamąjį palaiminimą Vilkaviškio parapijos atstovai pasveikino Panevėžio vyskupą emeritą Juozą Preikšą, kuris praeityje gražiai darbavosi Vilkaviškio parapijoje. Ganytojui linkėjo sveikatos, tvirtybės ir priminė, kad jis yra išlikęs čia gyvenančių žmonių širdyse, kaip mylintis ir save kitiems dovanojantis asmuo.

Po palaiminimo vyskupas ordinaras visų parapijų, organizacijų, katalikiškų institucijų, vienuolijų, judėjimų bei katalikiškų mokyklų atstovams įteikė puošnų įrėmintą Tikėjimo Simbolį – „Credo“ maldą bei „Artumos“ redakcijai bendradarbiaujant su Vatikano radijo lietuviškos programos redakcija išleistą knygelę „Credo. O ką mes tikime?“.

Pabaigoje ganytojas dar kartą padėkojo visiems susirinkusiems už maldos bendrystę, o ypatingai pasidžiaugė šv. Mišiose darniai giedojusiu Vilkaviškio dekanato parapijų jungtiniu choru, kuris gali būti pavyzdžiu ir kitiems vyskupijos dekanatams.

Kun. Rytis Baltrušaitis