2013-11-28 17:54:59

Kard. Angelo Scola. Kas yra katedra?


Lapkričio 22 dieną, penktadienį, Milano arkivyskupas kardinolas Angelo Scola lankėsi Prahoje ir šio miesto arkivyskupo kardinolo Dominik Duka kvietimu dalyvavo konferencijoje apie Milano ir Prahos istorinius ir kultūrinius santykius, skaitė pranešimą apie tai, kas yra katedra. Iš tiesų, tiek Milano katedra, dedikuota Marijai, tiek Prahos šv. Vito katedra yra šių miestų tapatybės ir istorijos dalis, yra jų simbolinis centras.

Prahos ir Milano katedros liudija religinio gyvenimo tradicijos tęstinumą, tą siūlą, kuris sieja tautas ir jų istorines šaknis. Tarsi tos tautos būtų į akmenį įrašiusios savo religinę, pilietinę ir kultūrinę tapatybę. Tad kalbėt apie miesto katedrą reiškia kalbėti apie to miesto istoriją ir apie Bažnyčios tame mieste istoriją, sakė kardinolas Scola, primindamas, kad Milano katedra pastatyta ant dviejų senovinių, pirmųjų amžių bazilikų pamatų.

Tačiau katedra yra kažkas daugiau nei vien iškili architektūra, nei vien miesto centro monumentas. Katedra taip pat yra religinio ir liturginio vyskupijos gyvenimo centras. Tai pirmiausia yra „domus orationis“ – maldos namai. Į Milano katedrą kasdien užsuka daugybė turistų, tačiau jos tapatybė pirmiausia yra tame, kad ji yra bažnyčia, maldos ir liturgijos vieta, o ne vien monumentas. Šią tapatybę reikia puoselėti: aukoti Mišias, administruoti sakramentus, giedoti mišparus, saugoti pamaldumo formas. Būtent religinis gyvenimas padaro katedrą gyva, kažkuo daugiau nei neutraliu miesto paminklu.

Katedra turi įkūnyti vietinės Bažnyčios vienybę ir tai ypač galioja Milano katedrai, kuri yra vienos iš didžiausių pasaulių vyskupijų centras, Milano vyskupijoje gyvena per penkis milijonus asmenų, dauguma katalikų, jai priklauso per tūkstantį parapijų. Katedroje tarsi veikia dvi jėgos, įcentrinė ir išcentrinė. Katedroje vyskupas šventina aliejų Didžiojo Ketvirtadienio vakare, kartu su kunigais iš tolimiausių parapijų, kurie vėliau iš centro grįžta į periferijas. Panašiai, vyskupas suteikia kunigų šventimus jaunuoliams, kurie atvyksta iš visos vyskupijos, iš visų pakraščių ir vėliau į juos grįžta, perkeisti kunigystės sakramento. Katedroje vyskupas pateikia sielovadines gaires visai vyskupijai. Katedroje vyksta svarbiausi liturginių metų ir gyvenimo paminėjimai.

Milano katedra, - sakė kardinolas Scola, - istoriniuose šaltiniuose yra retai vadinama katedra, vyskupo bažnyčia. Dažniau yra sutinkami trys kiti pavadinimai. Pirma, tai ecclesia maior – didžioji bažnyčia. Čia galime įžvelgti dvi prasmes: viena, vyskupo bažnyčia dažniausiai būdavo didžiausia vyskupijos bažnyčia, antra, ji svarbiausia bažnyčia, turinti viršumą ir pirmumą prieš kitas vyskupijos bažnyčias.

Kitas dokumentuose aptinkamas pavadinimas – mater huius sanctae Mediolanensis ecclesiae: „šios šventos Milano bažnyčios motina“. Ir čia galime įžvelgti dvi prasmes: viena, katedra yra architektūrinis pavyzdys, matrica, kitoms bažnyčioms vyskupijoje, antra, ji teikia motinišką ir jungiamąją dimensiją visai diecezinei Bažnyčiai.

Tačiau galbūt svarbiausias yra Ecclesia Mediolanensis – „Milano Bažnyčia“ pavadinimas. Kai sakome „didžioji bažnyčia“, „katedra“, „motininė bažnyčia“, pirmiausia pagalvojame apie pastatą, apie architektūrinį statinį. Tuo tarpu „Milano Bažnyčia“ iš didžiosios raidės primena, kad Bažnyčia pirmiausia yra pastatyta iš gyvųjų akmenų, kurie yra patys tikintieji, paties Viešpaties. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.