Rytų Bažnyčių kongregacijos asamblėjoje – dėmesys Artimųjų Rytų krikščionių ateičiai

Artimųjų Rytų krikščionių ateitis, Katalikų Bažnyčios vaidmuo arabų šalyse, labiausiai paliestose konfliktų, santykiai su Stačiatikių Bažnyčia ir stabilumo problemos regione. Tai kelios temos, kurios bus svarstomos Popiežiaus susitikime su Rytų Bažnyčių patriarchais, susirinkusiais į Rytų Bažnyčių kongregacijos asamblėją.

Kongregacijos susitikimas, kurio tema „Rytų katalikų bažnyčios praėjus 50 metų po ekumeninio Vatikano II susirinkimo“, vyksta Romoje lapkričio 19-22 dienomis. Vadovaujama kongregacijos prefekto kardinolo Leonardo Sandri, asamblėja vyksta kritiniu momentu Artimųjų Rytų krikščionims, regione, kur bendruomenės yra nuolat persekiojamos ekstremistinių pažiūrų islamistų. Susitikime dalyvauja 28 patriarchai, didieji arkivyskupai, kardinolai, vyskupai atstovaujantys Rytų sirų ar chaldėjų, Vakarų Sirų ir maronitų, armėnų, aleksandriškųjų apeigų bažnyčias. Tarp dalyvių – maronitų patriarchas kardinolas Beshara al-Rai, chaldėjų patriarchas Bagdado arkivyskupas Raphael Louis Sako I, Melchitų Antiochijos patriarchas Gregorios III Laham, sirų katalikų patriarchas Ignatius Youssef III Younan, armėnų katalikų patriarchas Nerses Bedros XIX. Diskusijų susitikimų centre –Vatikano II ekumeninio susirinkimo palikimas, liečiantis rytų apeigų krikščionis ir susiję dokumentai, aptariama kitų Rytų Bažnyčių situacija, kaip kad sirų malabarų ar graikų katalikų Ukrainoje. Susitikimu siekiama padidinti Visuotinės Bažnyčios jautrumą Rytų katalikams, atsižvelgiant į migracijos fenomeną.

Ketvirtadienį patriarchai ir didieji arkivyskupai susitinka su popiežiumi Pranciškumi, vėliau audiencijoje Šventasis Tėvas priims visus asamblėjos dalyvius, o kardinolas Sandri vadovaus iškilmingoms Mišioms Vatikano bazilikoje, kurių metu meldžiamasi už taiką ir susitaikymą Šventojoje Žemėje, Sirijoje, Irake, Egipte ir visose Artimųjų Rytų valstybėse.

Melchitų patriarchas Gregorios III Laham, prieš kelias dienas davęs interviu organizacijai „Pagalba kenčiančiai bažnyčiai“ sakė, kad krikščionių situacija regione yra dramatiška ir Rytų Bažnyčioms reikia didesnio palaikymo iš Šventojo Sosto, stipresnio padrąsinimo islamistų vykdomų persekiojimų akivaizdoje, o kartu ir pagalbos palaikant glaudesnius ryšius su ortodoksais. „Džiaugiamės savo vienybe su Roma, tačiau Vatikanas neturi pamiršti, kad turime ortodoksiškas šaknis, esame katalikiška ortodoksų bažnyčios šaka“, - pridūrė jis.

***
Įvairiais laikotarpiais, po Chalkedono Susirinkimo (451 m.) ir po didžiosios schizmos (1054 m.), būta pastangų megzti ryšius tarp atsiskyrusių bažnyčių (Liono II susirinkimas 1274 m., Florencijos susirinkimas 1439 m.). Rytų apeigų katalikų Bažnyčios, išlaikydamos ortodoksišką struktūrą, dvasingumą, kanonų teisės ypatumus, santuokos galimybę dvasininkijai, savą liturgiją, pripažino Popiežiaus pirmumo teisę. Ši aplinkybė tapo polemikų objektu, šios Bažnyčios kaltintos palikę ortodoksų Bažnyčią, kartais ir dėl politinių priežasčių, ir tai dažnai darė neigiamą įtaką ekumeniniams santykiams. Išskiriamos 5 Rytų Bažnyčių liturginės tradicijos: Bizantiškoji, Chaldėjų arba Rytų Sirų, Maronitų arba Vakarų Sirų, Armėniškoji, Aleksandriškoji. Katalikų Bažnyčioje, be Lotynų apeigų Bažnyčios, yra 22 bendruomenės „sui iuris“ (turinčios savo teises), kurios laikosi Rytų liturginių apeigų tradicijų. (Vatikano radijas)