Popiežius Pranciškus: Mūsų kelionė yra Dievo rankose (+video)
Teisiųjų sielos Dievo rankose, sakoma antradienio Mišių pirmajame skaitinyje iš Išminties
knygos. Apie tai buvo kalbama ir antradienio rytą šv. Mortos namų koplyčioje popiežiaus
Pranciškaus aukotų Mišių homilijoje.
Visi turime pereiti per mirtį. Tačiau
viena yra išgyventi tą akimirką esant velnio nuosavybė ir visai kas kita pereiti per
mirtį esant Dievo rankose, - sakė Šventasis Tėvas. Mane guodžia šitie žodžiai: „Esame
Dievo rankose“ ir kad taip yra nuo pat pradžių. Šventasis Raštas pasakoja apie sukūrimą
naudodamas nuostabų įvaizdį: Dievas savo rankomis mus nulipdo iš molio, iš žemės mus
sukuria pagal savo paveikslą ir panašumą. Dievo rankos mus sukūrė. Dievas yra mus
nulipdęs puodžius. Šios rankos, mūsų Viešpaties rankos, Dievo rankos, nė akimirkai
nepaliko mūsų vienų. Šventasis Raštas pasakoja, kad Dievas savo tautai kalba: „Aš
ėjau su tavimi, vedžiau tave už rankos kaip tėvas sūnų“. Dievas mus paima už rankos
ir eina kartu su mumis. Jis yra mūsų Tėvas. Jis kaip tėvas paima vaiką už rankos ir
moko jį žengti žingsnį. Jis moko mus eiti gyvenimo keliu, vedančiu į išganymą. Dievo
rankos mums suteikia stiprybės, skausmo valandomis mus paguodžia. Mūsų Tėvas paglosto
mums galvą! Jis mus labai myli. Ir jis mums atleidžia mūsų kaltes. Pagalvokime apie
Jėzų, - tęsė Popiežius, - jis, Dievas, Tėvui rodo savo žaizdas. Tai mūsų išgelbėjimo
kaina. Iš meilės mums žaizdotos Dievo rankos! Tai nepaprasta paguoda kiekvienam iš
mūsų. Kiek kartų esame girdėję: „Nežinau ką daryti, kuo pasitikėti? Niekas nesiseka,
šitos durys man uždarytos, šitas kelias niekur neveda...“ Ir pasitikime Dievui. Leidžiame,
kad jis mus paimtų į savo rankas. Dievo rankose pasijuntame saugūs: tai pat didžiausias
įmanomas saugumas; saugiausi mes pas mus mylintį Tėvą. Dievo rankos taip pat tvarsto
mūsų sielos žaizdas ir pagydo mūsų dvasines ligas. Pagalvokime apie Jėzaus rankas,
kiek sergančiųjų jo palietė ir pagydė. Tai Dievo rankos. Jos mus gydo! Aš neįsivaizduoju,
- sakė popiežius Pranciškus, - kad Dievas man galėtų skelti antausį. Aš negaliu to
įsivaizduoti. Jis gali mane pabarti. Taip, tai nesunku įsivaizduoti. Jis kartais mane
ir pabara. Tačiau ir bardamas jis geras ir švelnus, nes jis yra Tėvas. „Tiesiųjų sielos
yra Dievo rankose“. Pagalvokime apie Dievo rankas, apie tas rankas, kuriomis jis mus
sukūrė, nulipdė kaip puodžius, ir mums suteikė amžiną laimę. Savo žaizdotomis rankomis
jis mus paima už rankų ir veda gyvenimo keliu. Pasitikėkime Dievo rankomis, kaip vaikas
pasitiki savo tėvo ranka. Dievo ranka tvirta! (Vatikano radijas)