Popiežius priėmė Apaštališkosios signatūros tribunolo narius. Teisingumo tarnystė irgi yra apaštalavimas (+video)

Penktadienio rytą popiežius Pranciškus priėmė Aukščiausiojo Apaštališkosios signatūros tribunolo plenarinės sesijos dalyvius. Šio teismo istorija siekia tryliktąjį amžių, kuomet buvo įkurta institucija, popiežiaus vardu skelbianti tam tikrus administracinius potvarkius. Iš čia ir jos pavadinimas – Apaštališkoji signatūra, tai yra institucija pasirašanti popiežiaus vardu. Ilgainiui jos kompetencijos vis labiau siaurėjo ir ribojosi teismo funkcijomis. Dabartines šio tribunolo kompetencijas apibrėžia 1988 m. Jono Pauliaus II paskelbta apaštališkoji konstitucija „Pastor bonus“. Kai kuriose specifinėse bylose Apaštališkoji signatūra atlieka paskutinės instancijos teismo funkcijas. Šio teismo kompetencijai taip pat priklauso administracinių ginčų tarp Romos kurijos institucijų sprendimas. Apaštališkoji signatūra taip pat įgaliota prižiūrėti visą bažnytinių teismų sistemą visoje Bažnyčioje.

Dabartinėje Apaštališkosios signatūros tribunolo plenarinėje sesijoje daugiausia dėmesio buvo skiriama Ryšio gynėjo funkcijoms ir atsakomybei santuokos negaliojimo bylose. Nors pats Apaštališkosios signatūros tribunolas tokių bylų nesprendžia, tačiau jis yra atsakingas už šios specifinės bažnytinės teisės sklandų funkcionavimą visos Bažnyčios mastu. Tad ir popiežiaus Pranciškaus kalboje, penktadienio rytą sakytoje Apaštališkosios signatūros tribunolo nariams, daugiausia dėmesio skirta Santuokos ryšio gynėjo vaidmeniui.

Popiežius priminė, kad būtent Apaštališkosios signatūros tribunolas daugiausiai prisidėjo rengiant 2005 m. paskelbtą instrukciją dieceziniams ir tarpdieceziniams tribunolams dėl santuokos negaliojimo bylų „Dignitas connubii“. Ši instrukcija pabrėžia, kad Ryšio gynėjas negali ribotis vien susipažinimu su pateiktais dokumentais, bet kiekvienu atveju privalo atlikti rūpestingą tyrimą, suderinamai su Kanonų teisės kodekso reikalavimais ir atsižvelgiant į konkrečias Bažnyčios ir visuomenės gyvenimo situacijas. Popiežius taip pat pabrėžė, kad rūpestingai atliekamas Ryšio gynėjo darbas niekada negali būti suvokiamas kaip nukreiptas prieš teisėjo prerogatyvas. Ne kaip nukreiptas prieš teisėją, bet kaip įkvėptas teisingumo troškimo, turi būti suvokiamas ir Ryšio gynėjo sprendimas kelti apeliacinę bylą Romos Rotos tribunole.

Norėčiau pridurti dar vieną svarbią pastabą, liečiančią visus bažnytinio teisingumo sistemoje dirbančius žmones: jie veikia Bažnyčios vardu ir jie patys priklauso Bažnyčiai, - pabrėžė Popiežius. Dėl to visada reikia atsiminti gyvą ryšį tarp evangelizuojančios Bažnyčios ir teisingumą vykdančios Bažnyčios. Teisingumo tarnystė irgi yra apaštališkosios veiklos dalis. Ją vykdant reikia visą laiką prieš akis turėti Gerąjį Ganytoją, pasilenkiantį prie sužeistos pražuvėlės avelės. (Vatikano radijas)