„Visi turime abejonių tikėjimo kelyje“. Popiežiaus katechezė apie Šventųjų bendravimą (+video)

Šventųjų bendravimas tai viena labiausiai guodžiančių tikėjimo tiesų, nes ji mums primena, kad nesame vieni, kad yra gyvenimo bendruomenė, kurią sudaro visi priklausantys Kristui, - sakė popiežius Pranciškus trečiadienio bendrosios audiencijos dalyviams skirtoje katechezėje. Šventųjų bendravimo pagrindas yra tikėjimas, nes ir pats terminas „šventieji“ pirmiausiai reiškia tikinčiuosius į Viešpatį Jėzų, krikštu įskiepytus į Jį Bažnyčioje. Dėl to pirmaisiais amžiais krikščionys ir buvo vadinami „šventaisiais“.

Jono Evangelijoje skaitome, kad Jėzus, prieš kančią meldė Tėvą savo mokinių vienybės: „Tegul visi bus viena! Kaip tu, Tėve, manyje ir aš tavyje, tegul ir jie bus viena mumyse, kad pasaulis įtikėtų, jog tu esi mane siuntęs“ (17,21). Bažnyčia yra vienybė su Dievu, yra meilės bendrystė su Kristumi ir su Tėvu Šventojoje Dvasioje. Ši vienybė pasireiškia kaip žmonių broliška meile. Jėzaus ir Tėvo ryšys yra tarsi „matrica“ ryšiams tarp krikščionių. Trejybės meilės dėka mes galime būti viena širdis ir viena siela, nes Dievo meilė sudegina mūsų egoizmą, mūsų išankstinius nusistatymus, mūsų vidinius ir išorinius susiskaldymus. Dievo meilės sudegina mūsų nuodėmes.

Mūsų tikėjimui reikia kitų paramos, ypač kai slegia sunkumai, - sakė Šventasis Tėvas. Jei mes vieningi, mūsų tikėjimas stiprus. Kaip gera vieni kitus palaikyti nuostabioje tikėjimo kelionėje! Tai pabrėžiu dėl to, kad tendencija užsidaryti savo viduje palietė ir religijos sferą ir dažnai net ir tie, kurie dalijasi ta pačia tikėjimo patirtimi, nenoriai prašo dvasinės pagalbos. Kuris gi iš mūsų nebuvo ištiktas nesaugumo, pasimetimo, abejonių dėl tikėjimo? Visi su jomis susidūrėme. Ir aš, - sakė Popiežius. Visi! Nes tikėjimo kelionė tai mūsų gyvenimo dalis. Ir tai neturi mūsų stebinti, nes esame silpni, pažeidžiami ir riboti žmonės. Nereikia išsigąsti. Visi tokie esame. Dėl to sunkumų akimirkomis turime ypatingai pasitikėti Dievu ir šauktis pagalbos. Turime drąsiai atsiverti kitiems ir nuolankiai prašyti pagalbos. Juk esame didžiulė šeima, kurios nariai vieni kitus palaiko.

Pereikime prie dar vieno aspekto: šventųjų bendravimas nesiriboja žemiškuoju gyvenimu, jis siekia anapus mirties ir yra amžinas. Mūsų tarpusavio bendrystė tęsis ir po mirties. Tai dvasinė vienybė, kurui užsimezga Krikštu ir kurios mirtis nenutraukia, bet Kristaus prisikėlimo dėka jai lemta pasiekti išsipildymą amžinajame gyvenime. Glaudus ryšys jungia tuos, kurie dar keliauja šioje žemėje, tai yra mus, ir tuos, kurie jau žengė per mirties slenkstį ir pasiekė amžinybę. Visi pakrikštytieji, gyvenantys šioje žemėje, Skaistykloje esančios sielos ir Dangaus šventieji sudaro vieną Šeimą. Dangus ir žemės bendrauja visų pirma užtarimo malda. Brangieji, - sakė popiežius Pranciškus, - mes visi turime šitą lobį – tikėjimą, kurio dėka mes esame broliai. Jis mus palydi žemės kelionėje; mes jį turėsime ir Danguje.

Tad eikime šiuo keliu su džiaugsmu ir pasitikėjimu, - ragino Popiežius baigdamas katechezę. Krikščionis turi džiaugtis, kad kartu su juo keliauja tiek daug tikėjimo brolių, kad mes visi, broliai ir seserys vieni kitiems padedame šiame kelyje ir kad mums padeda broliai ir seserys, esantys Danguje, kad jie už mus meldžiasi Jėzui. Tad pirmyn šiuo keliu su džiaugsmu! (Vatikano radijas)