Popiežius Pranciškus apie krikščioniškąją viltį (+video)

Kas krikščioniui yra viltis? Į šį klausimą popiežius Pranciškus bandė atsakyti antradienio ryto Mišių homilijoje komentuodamas skaitinį iš šv. Pauliaus laiško romiečiams.

Viltis ne optimizmas, - sakė Popiežius, - tai ne sugebėjimas geranoriškai žiūrėti į mus supantį pasaulį ir į ateitį. Mes pažįstame daug gerų, pozityvių žmonių. Jų gerumas, jų pozityvus santykis su pasauliu labai svarbus, bet tai dar ne vilties dorybė. Iš tiesų sunku suprasti kas yra viltis. Ji tarsi kukliausia tarp kitų dieviškų dorybių. Tikėjimą mes jaučiame, žinome kas jis. Taip pat gerai žinome kas yra artimo meilės darbai. Bet viltis? Kas ji yra? Gyvenimas viltimi – tai rizika. Viltis, kaip sako šv. Paulius, yra karštas troškimas, kad būtų apreikšta Dievo vaikų garbės laisvė.

Viena – gyventi viltimi, o visai kas kita – gyventi tik kaip eiliniai geri krikščionys. Viltimi mes esame išgelbėti, o paprastas krikščioniškas gyvenimas nieko ypatingo nesitikint – tai visai kas kita. Turime gyventi laukimu, o ne tik laikytis Dievo įsakymų, turime nuleisti inkarą aname krante, o ne būti prisišvartavę dirbtinėje prieplaukoje. Galvoju apie Mariją, jauną moterį: kai ji suprato, kad yra motina, visas jos gyvenimas pasikeitė, ji kupina džiaugsmo eina padėti savo giminaitei ir gieda šlovinimo giesmę. Kai moteris tampa nėščia, ji jau nebe paprasta moteris, ji – motina. Kažkas panašaus yra ir viltis. Ji pakeičia mūsų laikyseną: esame mes, bet jau ir ne mes; esame mes, bet siekiame to, kas yra anapus, norime tenai nuleisti inkarą. (Vatikano radijas)