Arkivyskupas Chullikatt JTO kalbėjo apie situaciją Artimuosiuose Rytuose ir apie nusiginklavimą
Šiomis dienomis nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas Jungtinių Tautų Organizacijoje
Niujorke arkivyskupas Francis Chullikatt dalyvavo dviejose diskusijose, JT Saugumo
tarybos diskusijoje apie situaciją Artimuosiuose Rytuose ir generalinės asamblėjos
diskusijoje apie nusiginklavimą.
Kalbėdamas apie taikos Artimuosiuose Rytuose
ieškojimą, kuriam Šventasis Sostas kvietė jau daugybę kartų, arkivyskupas Chullikatt
pakartojo, kad tikros ir ilgalaikės taikos prielaida yra pagarba asmens centriškumui
ir orumui, nepriklausomai nuo kilmės ir įsitikinimų, ir nenuilstantis visos visuomenės
bendrojo gėrio siekimas, atsižvelgiant į regioninį ir tarptautinį kontekstą.
Izraelio
ir Palestinos taikos problema yra XX amžiaus palikimas. Abi pusės iškentė daug kančių,
kurių pirmosios aukos buvo civiliai. Kiekvienais metais tarptautinė bendruomenė dovanoja
fondų pabėgėlių išlaikymui. Tačiau tokia padėtis negali tęstis iki begalybės. Reikia
politinės išeities, kuri tuo pat metu išlaikymo fondus paverstų vystymosi fondais.
Šventojo Sosto diplomatas taip pat kalbėjo apie sirų pabėgėlius: keturis milijonus
Sirijos viduje ir virš dviejų milijonų už Sirijos sienų. Tris ketvirtadalius pabėgėlių
sudaro moterys ir vaikai. Pabėgėlių išlaikymo naštą neša aplinkinės šalys, krizė Sirijoje
destabilizuoja visą regioną. Humanitarinė situacija yra dramatiška, žmonės miršta
badu, daugybei trūksta pamatinių gyvenimo reikmenų. Šiame kontekste katalikų Bažnyčia
aktyviai teikia pagalbą žmonėms, nepriklausomai nuo jų religinių įsitikinimų ir etninės
priklausomybės. Ir čia Šventasis Sostas primygtinai ragina rasti taikų politinį sprendimą,
nes prievarta gimdys naują prievartą.
Galiausiai arkivyskupas Chullikatt atkreipė
dėmesį į krikščionių, kurie čia gyvena šimtmečius, tūkstantmečius, likimą Artimuosiuose
Rytuose. Jie yra regiono valstybių piliečiai, trokštantys ir toliau būti savo visuomenių
ir kultūrų dalimi. Tačiau dabar jie tapo ekstremistų ir reakcionierių taikiniu. Yra
nepriimtina, kad Artimųjų Rytų valstybių krikščionys išgyventų tą patį, ką ir Irako
krikščionys, iš kurių beveik trys ketvirtadaliai paliko šalį.
Taikos skleidimas
yra Jungtinių Tautų egzistavimo motyvas, pabrėžė arkivyskupas Chullikatt kviesdamas
tarptautinę bendruomenę padėti Artimiesiems Rytams pasiekti taikos svajonę.
*
Kitame
pasisakyme apie nusiginklavimo problemas, nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas pabrėžė,
kad cheminio ginklo panaudojimas Sirijoje sužadino valstybių norą atsikratyti šios
grėsmės, taip pat ir kitų masinių naikinimo ginklų keliamos grėsmės. Tai buvo labai
aišku rugsėjo 26 dienos JT aukšto lygio susitikime apie branduolinį nusiginklavimą,
kai tokie prašymai sklido iš viso pasaulio.
Iš kitos pusės, yra liūdnai ironiška,
kai valstybės garsiai pasmerkia cheminius ginklus, tačiau tyli apie savo branduolinius
arsenalus. Tarptautinė bendruomenė turi vieningai siekti uždrausti visus masinio naikinimo
ginklus.
Jei pasaulio karinės išlaidos būtų sumažintos ir fondai būtų skirti
vystymuisi, mūsų lauktų geresnis pasaulis, kalbėjo arkivyskupas Chullikatt, ragindamas
atsikratyti militaristinio mentaliteto ir koncentruotis į ilgalaikius žmonių šeimos
poreikius.
Kalbėdamas apie saugumą globalizacijos laikais, jis pabrėžė, kad
iliuziška manyti, kad nuosavas saugumas gali būti užtikrintas be kitų saugumo. Nacionalinis
saugumas vis labiau siejasi su tarptautiniu saugumu. Ir tikras saugumas negali būti
užtikrintas vien karinėmis priemonėmis ar didinant karines išlaidas. Taika ir saugumas
yra nuolatinė kūryba, kurios pamatai susidaro iš žmogaus teisių, teisėtumo, ekonominių
ir socialinių sąlygų, sveikos aplinkos, pasitikėjimo, pagarbos, dialogo. (Vatikano
radijas)