Šventojo Sosto diplomatas. Vaiko teisės neatsiejamos nuo šeimos gynimo
Vaiko teisių konvencijos 6 skyrius deklaruoja, jog vaikas turi teisę gyventi, išgyventi
ir sveikai vystytis. Iš tiesų, be gyvenimo visos kitos teisės tampa beprasmiškomis,
- sakė arkivyskupas Francis Chullikatt, nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas Jungtinių
Tautų Organizacijoje Niujorke, dalyvaudamas diskusijoje apie vaiko teisių apsaugą
ir plėtrą.
Komentuodamas ataskaitą apie vaikų mirtingumą, arkivyskupas Chullikatt
pažymėjo, kad vienas iš veiksnių, kurie įtakoja vaikų mirtingumo mažinimą yra rūpestis
motinos sveikata. Tai yra patvirtinama ir pačioje konvencijoje, kurioje akcentuota,
jog vaikas turi teisę į ikigimdyminę ir pogimdyvinę priežiūrą. Šis pareiškimas prasmingas
tik tuo atveju, jei ir negimusiam vaikui yra pripažįstama teisė į gyvenimą ir išgyvenimą.
Toks yra ir Šventojo Sosto delegacijos suvokimas, interpretuojant Konvencijos pirmąjį
straipsnį, kuriame paaiškinama, jog vaikas yra žmogiška būtybė iki 18 metų, o preambulėje
implicitiškai kalbama apie vaiko teises „prieš ir po gimimo“.
Iš to išplaukia,
kad visų pirma kiekvienam vaikui turi būti pripažįstama teisė gimti. Ši teisė turi
būti saugojama lygiai, nediskriminuojant dėl jokių aplinkybių, taip pat dėl lyties,
neįgalumo ar eugenikos politikų. Ikigimdyminės diagnozės, atliekamos su tikslu nuspręsti,
ar leisti vaikui gimti, neatitinka Konvencijos nuostatų, kurias Šventojo Sosto delegacija
vertina kaip pamatinį norminį instrumentą apie vaiko teises.
Sveikata ir ugdymas,
pasak Šventojo Sosto diplomato, turi būti vertinami kaip visuma. Tai apima pareigą
žengti konkrečius žingsnius, padedant tėvams ugdyti savo vaikus.
Komentuodamas
kitą ataskaitą apie prekybą vaikais, vaikų prostituciją ir pornografiją, arkivyskupas
Chullikatt pabrėžė, kad prevencija yra pagrindinis veiksnys saugant vaiką nuo pardavimo
ir seksualinio išnaudojimo. Šioje perspektyvoje, kaip pažymėta pačioje JT ataskaitoje,
nepakeičiamas yra šeimos vaidmuo. Šeima yra pirmasis saugios aplinkos advokatas. Tėvai
yra pirmieji, kurie turi atsakomybę už sąlygas, kurios būtinos vaiko gyvenimui, išgyvenimui
ir vystimuisi. Valstybės turi pareigą saugoti, remti ir stiprinti šeimas dėl geriausių
vaiko interesų.
Vaiko teisių apsauga prasideda nuo pilnos pagarbos pačiam vaikui
visose jo vystymosi etapuose, nuo užsimezgimo jo tėvai atlieka nepamainomą vaidmenį
jų formacijoje ir ugdyme, šeima yra tinkamiausia vieta jų vystimuisi, kaip pripažįstama
ir pačioje JT ataskaitoje. Vaikų teisių apsauga būtinai siejasi ir su šeimos gynimu,
kurios nauda visuomenei yra akivaizdi: tai šeima, o ne valstybė, priima vaikus, juos
maitina, juos moko ir užaugina naują kartą. Tiek Vaiko teisių konvencija, tiek Visuotinė
žmogaus teisių deklaracija, pažymi Šventojo Sosto delegacijos vadovas, pripažįsta
tėvų pirminę atsakomybę ir pirmumo teisę jų vaikų ugdyme.
Arkivyskupas Chullikatt
taip pat kritiškai atsiliepė apie kai kuriuos neseniai Vaiko teisių komiteto parengtus
bendruosius komentarus. Tie komentarai yra ir lieka tik komiteto nuomone, jiems trūksta
sutartinės kalbos ir juridinio precedento. Jie neatitinka Konvencijos ir kitų tarptautinių
dokumentų, tad netarnauja geriausiems vaikų interesams. Ypač tokie terminai, kaip
„lytinė orientacija“ ir „lyties tapatybė“ yra netinkami, neegzistuojant tarptautinio
juridinio konsensuso. Rekomendacijose vaiko ugdymo seksualinės sveikatos, kontracepcijos
ir esą „saugaus“ aborto suteikimas ignoruoja tėvų pritarimą, abortas yra skatinamas
kaip šeimos planavimo įrankis, nors joks abortas negali būti „saugus“, nes nužudo
vaiko gyvenimą ir žeidžia motiną. Tarptautinė konferencija apie populiaciją ir vystimąsi
aiškiai deklaravo, kad abortas niekad negali būti skatinamas kaip šeimos planavimo
metodas.
Todėl Šventasis Sostas ragina Komitetą peržiūrėti bendruosius komentarus
atsižvelgiant į pačią Vaiko teisių konvenciją, į tėvų teises, į kitus tarptautinius
instrumentus. (Vatikano radijas)