Popiežiaus kalba sekmadienio vidudienį. „Visada melstis ir nepaliauti“ (+video)

Sekmadienio vidudienį į šv. Petro aikštę susirinkusiems maldininkams popiežius Pranciškus, kaip įprasta, keliais sakiniais priminė Mišių Evangeliją. Jėzus pasakoja palyginimą apie našlę, kuri taip ištvermingai reikalavo apginti savo teises, kad netgi nesąžiningas teisėjas išklausė jos prašymą. „Tad nejaugi Dievas neapgintų teisių savo išrinktųjų, kurie jo šaukiasi per dienas ir naktis?“ (Lk 18,17), - sako Jėzus palyginime.

Šauktis Dievo per dienas ir naktis! Tai iš tiesų nepaprasta malda. Kodėl Dievui to reikia? Argi jis nežino kokie mūsų poreikiai? Ar prasminga taip „įkyriai“ prašyti Dievą?

Tai geras klausimas. Jis mums suteikia progą atkreipti dėmesį į vieną labai svarbų maldos aspektą, - sakė popiežius Pranciškus. Dievas mus prašo ištvermingai melstis ne dėl to, kad nežinotų ko mums reikia, bet dėl to, kad jis, puikiai mus pažįsta ir visada su meile išklauso. Mūsų kasdienėje kelionėje, ypač sunkumuose, kovoje su blogiu, kuri vyksta mūsų viduje ir išorėje, Viešpats yra su mumis; jis yra šalia mūsų, mes kovojame kartu su juo ir mūsų ginklas yra malda. Jos dėka mes jaučiame jo pagalbą, mus lydintį jo gailestingumą. Tačiau kova su blogiu yra sunki ir ilga, reikalaujanti kantrybės ir ištvermės. Kaip Mozė, kuris turėjo laikyti iškeltas rankas, kad jo tauta nugalėtų (plg. Iš 17,8-13), taip ir mes turime kasdien kovoti. Šioje kovoje Dievas yra mūsų sąjungininkas, tikėjimas yra mūsų stiprybė, o malda yra mūsų tikėjimo išraiška. Jėzus mums garantuoja pergalę. Vis dėlto palyginimo pabaigoje jis klausia: „Bet ar atėjęs Žmogaus Sūnus beras žemėje tikėjimą?“ (Lk 18,8). Jei užgesta tikėjimas, jei užgesta malda, eidami per sutemas pametame gyvenimo kelią.

Tad mokykimės iš Evangelijos našlės visada melstis ir nepaliauti, - paragino Šventasis Tėvas. Šaunuolė našlė! Ji mokėjo kovoti dėl savo vaikų. Galvoju apie visas tas moteris, kurios kovoja už savo šeimą, kurios meldžiasi ir nepaliauja. Atsiminkime visi tas moteris, kurios duoda tikėjimo, drąsos ir maldos liudijimą. Atsiminkime jas! Visada melskimės, bet ne dėl to, kad savo žodžių gausa įtikintume Viešpatį, nes jis puikiai žino ko mums reikia. Savo ištverminga malda mes paliudykime savo tikėjimą į Dievą, kuris mus kviečia drauge su juo kiekvieną dieną, kiekvieną akimirką stoti į kovą ir blogį nugalėti gerumu.

Po kartu su maldininkais kalbėtos Viešpaties Angelo maldos, Popiežius priminė kaip tik šį sekmadienį švęstą Misijų dieną. Krikščioniškoji misija tai ne prozelitizmas, bet dalijimasis su kitais tąja liepsna, kuri sušildo sielą, - sakė Popiežius ir padėkojo visiems kas remia misijas ir misionierius, kas meldžiasi už juos ir kas malda palydi taip pat Romos Vyskupo misiją skelbti Evangeliją. Šia proga Popiežius taip pat paminėjo prieš kelias dienas Nigerijoje apiplėšimo metu nužudytą italę misionierę Afrą Martinelli. Visi ją mylėjo, visi jos verkė, krikščionys ir musulmonai.

Po vidudienio maldos Popiežius taip pat paminėjo šeštadienį Budapešte palaimintuoju paskelbtą Steponą Sandorą, komunistų režimo nužudytą dėl tikėjimo. Taip pat malda vienijosi su Filipinų gyventojais, nukentėjusiais nuo žemės drebėjimo. Galiausiai Popiežius taip pat pasveikino sekmadienio rytą, prieš pat vidudienio maldos susitikimą, į šv. Petro aikštę vedančioje Via della Conciliazione gatvėje vykusio „100 metrų tikėjimo bėgimo“ dalyvius. (Vatikano radijas)