Popiežius Pranciškus apie apaštalo saulėlydį (+video)

Penktadienio rytą šv. Mortos namų koplyčioje aukotų Mišių homilijoje, popiežius Pranciškus kalbėjo apie apaštalo saulėlydį, tai yra apie apaštališkojo gyvenimo pabaigą. Pasak Popiežiaus, senatvės sulaukusių kunigų ir vienuolių globos namai – tai tarsi apaštališkumo ir šventumo šventovės.

Apaštalas pradėdamas veiklą džiaugiasi, jis kupinas entuziazmo, jis džiaugiasi, nes Dievas su juo. Tačiau jam neišvengiamai teks sulaukti ir saulėlydžio. Ir man gera kartais pagalvoti apie apaštalo saulėlydį, - sakė popiežius Pranciškus. Į galvą man ateina trys pavyzdžiai, trys ikonos: Mozė, Jonas Krikštytojas ir Paulius. Mozė, tas drąsus Dievo tautos vadas, kuris vaduodamas savo tautą kovojo su priešais ir kovojo netgi su Dievu. Galiausiai jis vienas ant Nebo kalno. Jis žiūri į pažadėtąją žemę, bet jam neleidžiama į ją įeiti. Jam neleidžiama matyti pažado išsipildymo. Jonui Krikštytojui taip pat nepagailėta skausmo. Toks apaštalo saulėlydis: jis vienas, visų paliktas, išduotas. Tik Viešpats yra su juo! „Viešpats buvo su manimi ir mane stiprino“, - šiandien girdėjome sakant Tautų apaštalą. Viešpats nepalieka, neišduoda, jis visada ištikimas, jie negali savęs išsižadėti. Apaštalo didybė yra tai, apie ką kalbėjo Jonas Krikštytojas, sakydamas: „Jam skirta augti, o man mažėti“. Apaštalas aukoja gyvybę, kad Viešpats augtų. Ir galiausiai apaštalas sulaukia savo saulėlydžio. Taip ir Petras yra pasakęs: „Kai pasensi, tave ves, kur nenori“. Kai aš mąstau apie apaštalo saulėlydį, - sakė Popiežius, - man ateina į galvą senatvės sulaukusių kunigų ir vienuolių globos namai, kurie yra tikros apaštališkumo ir šventumo šventovės. (Vatikano radijas)