Romos žydų deportacijos 70 metinės. Popiežiaus laiškas.

Romos žydų bendruomenė spalio 16 d. paminėjo vieno tragiškiausių savo istorijos įvykių – daugiau kaip tūkstančio žmonių deportacijos į Auschwitzo lagerį 70-ąsias metines. Šia proga Romos žydų bendruomenei laišką parašė popiežius Pranciškus. Minėti tragiškus praeities įvykius reiškia ne tik juos atsiminti, bet visų pirma reiškia stengtis suprasti ką jie šiandien mums sako. Šitaip praeities atminimas gali tapti žiburiu, nušviečiančiu kelią į ateitį. Tad šiandienis minėjimas, - rašo Popiežius, - yra žinia naujoms kartoms, yra joms skirtas raginimas nemenkinti savo gyvenimo, nepasiduoti ideologijoms, niekada neteisinti blogio, su kuriuo susiduriame, budriai saugotis antisemitizmo ir kitokio rasizmo. Atkreipęs dėmesį, kad tragiško žydų bendruomenės įvykio atminimą kartu mini katalikai, Popiežius linki, kad šis minėjimas stiprintų žydų ir katalikų ryšius šiame visiems brangiame Romos mieste. Baigdamas laišką, popiežius Pranciškus cituoja pranašą Jeremiją: „Aš tikrai žinau savo užmojį jums – tai Viešpaties žodis, – užmojį jūsų labui, o ne jūsų žalai! Noriu jums suteikti sklidiną vilties ateitį“ (Jer 29,11).

Trečiadienį Romoje vykusio žydų deportacijos septyniasdešimtųjų metinių minėjimo proga pavakare įvyko tyli eisena, kurias kasmet kartu rengia žydų bendruomenė ir šv. Egidijaus bendruomenė. Šiemet eisenai vadovavo Romos augziliaras vysk. Matteo Zuppi. Eisena pajudėjo iš Santa Maria in Trastevere aikštės, dešiniajame Tiberio krante, ir jos dalyviai nužygiavo į kitame upės krante esantį žydų rajoną, į už didžiosios sinagogos esančią aikštę, žuvusiųjų atminimui pavadintą Spalio 16-osios vardu.

Italijos žydų diskriminacija prasidėjo 1938 m. fašistų valdžiai įvedus vadinamuosius rasinius įstatymu, draudžiančius žydų tautybės žmonėms eiti viešąsias pareigas ir būti valstybės tarnautojais. Tačiau, lyginant su tuo likimu, kuris žydus ištiko nacistinėje Vokietijoje ir jos okupuotose šalyse, Italijos žydų situacija dar keletą metų buvo žymiai geresnė. Fašistų režimas žydus diskriminavo, bet jų nežudė. Padėtis pasikeitė 1943 m. rudenį, kai nuverstus fašistų valdžią ir naujai Italijos vyriausybei pradėjus derybas su Vakarų sąjungininkais, britų ir amerikiečių dar neužimtą Italijos dalį okupavo nacistinė Vokietija. Ir Italijos žydai buvo uždaryti į getus. 1943 m. spalio 16 d. rytą naciai apsupo Romos getą ir suėmė 1024 žmones. Visi jei buvo deportuoti į Auschwitzą. Karo pabaigos sulaukė tik 16 žmonių. Tai buvo vienintelis žydų tautybės žmonių deportavimo iš Romos atvejis. Popiežiui Pijui XII paliepus, savo duris persekiojamiems žydams atvėrė vienuolynai ir parapijos, kai kurie prisiglaudė netgi popiežių vasaros rezidencijoje. Kaip žinoma, Pijus XII kartai susilaukia kritikos, kad tylėjo ir per mažai padarė persekiojamiems žmonėms. Tačiau, bent kiek tai liečia Romos miestą, po tragiškos spalio 16-osios deportacijos, daugiau traukinių į mirties lagerius nevažiavo. (Vatikano radijas)