Popiežiaus žinia JT Maisto ir Žemės Ūkio organizacijai: badas nėra „normalus“

Trečiadienį, spalio 16 dieną, yra minima Pasaulinė maisto diena, kurios pagrindinė iniciatorė yra Jungtinių Tautų Organizacijos Maisto ir Žemės ūkio agentūra (FAO). Pasauline maisto diena taip pat minimas FAO įsteigimas. Šiemetinės dienos tema yra „Sveiki žmonės priklauso nuo sveikų mitybos sistemų“.

Pagrindinėje FAO būstinėje Romoje vykusiame renginyje, po FAO ir kitų atsakingųjų, pasisakė nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas šioje organizacijoje, arkivyskupas Luigi Travaglino. Jis perskaitė popiežiaus Pranciškaus laišką.

Bado ir badmiriavimo egzistavimas pasaulyje yra skandalas, dar ryškesnis dėl precedento neturinčio šiandieninio progreso mokslo srityje, dėl komunikacijos galimybių, rašo popiežius Pranciškus. Problema, anot jo, nėra tik skubiausios pagalbos suteikimas. Problemą, kuri liečia mūsų asmeninę ir socialinę sąžinę, reikia spręsti visais lygiais ir atrasti teisingas bei ilgalaikes išeitis. Niekas neturi būti priverstas palikti savo žemę ir savo kultūrą dėl pagrindinių išgyvenimo priemonių trūkumo.

Paradoksaliai, priduria popiežius, globalizacijos laikais, kurie leidžia mums žinoti apie poreikius pasaulyje, dauginti mainus ir žmogiškus santykius, tuo pat metu auga individualizmas ir užsidarymas savyje, kuris pasireiškia abejingumo nuostata – individualiame, institucijos ar valstybės lygyje. Į badavimą žvelgiama tarsi į normalų faktą. Tačiau tai negali būti normalu. Kažkas turi pasikeisti mūsų mentalitete, mūsų visuomenėje. Ką galime padaryti?

Pirmiausia nugriauti individualizmo, užsidarymo savyje, vergavimo pelnui bet kokia kaina sienas, ne tik žmonių santykiuose, bet ir globaliose ekonominėse bei finansinėse dinamikose. Svarbu kaip niekad save auklėti solidarumui, atrasti šio, dažnai tokio nepatogaus žodžio vertę, solidarumo perspektyvoje daryti ekonominius ir politinius sprendimus. Tik esant solidariu konkrečiu būdu, galima pasiekti bado dėl maisto trūkumo išnykimo tikslą. Solidarumas, dar kartą pabrėžė Šventasis Tėvas, nereiškia vien šalpos, tai ir pastanga, kad kuo didesnis skaičius asmenų taptų ekonomiškai nepriklausomi, kad galėtų oriai gyventi.

FAO apibendrinti duomenys rodo, kad trečdalis pagaminamo maisto yra išeikvojama, prarandama. Jo pakaktų drastiškai sumažinti badmiriaujančių skaičių. Tačiau pirmiausia turi pasikeisti mūsų gyvenimo stilius, kuris yra vartotojiškas. Reikia atsiminti tėvų mokymą, kad tai, ką gauname ir ką turime yra brangi Dievo dovana.

Maisto švaistymas, pasak popiežiaus Pranciškaus, yra dar viena išraiška „atmetimo kultūros“ ir „abejingumo globalizacijos“, kurios mus pratina prie kito kančios, tarsi ji būtų normali. Kova su badu ir badmiriavimu turi ne tik kiekybinę dimensiją, bet ir etinę bei antropologinę. Ugdyti save solidarumui reiškia ugdyti save žmogiškumui, reiškia į centrą pastatyti asmenį ir jo orumą, niekad to neiškeičiant į pelno logiką. (Vatikano radijas)