Vyskupų sinodas – vyskupų kolegialumo įrankis

Popiežiaus neseniai paskirtas naujasis Vyskupų sinodo sekretorius arkivyskupas Lorenzo Baldisseri atsakė į kelis Šventojo Sosto dienraščio „l’Osservatore Romano“ klausimus. Reikia prisiminti, kad jis savo darbą pradeda tada, kai popiežiaus paskirta Kardinolų patarėjų taryba pareiškė, jog jų pirmasis uždavinys bus Vyskupų sinodo struktūros reforma, siekiant padaryti šią instituciją kolegialesne ir nuolatos veikiančia.

Vyskupų sinodas yra aukščiausia vyskupų kolegialumo išraiška, įsteigta popiežiaus Pauliaus VI 1965 metų rugsėjo 15 dieną, įsiklausius į daugelio Vatikano II Susirinkimo tėvų troškimus ir intuicijas, primena arkivyskupas Baldisseri.

Steigiamajame dokumente, Motu Proprio Apostolica Sollicitudo, nurodoma, kad Vyskupų sinodas tarnauja visuotinei Bažnyčiai, atstovauja visam katalikiškam episkopatui, priklauso nuo Popiežiaus, yra nuolatinė institucija, tačiau vykdo savo uždavinius pagal poreikį. Trumpai tariant, Vyskupų sinodas suteikia vyskupams būdą matomai ir veiksmingai padėti popiežiui rūpinantis Visuotine Bažnyčia.

Praėjus beveik penkiasdešimčiai metų nuo Vyskupų sinodo įsteigimo, galima patvirtinti, kad tai vaisingas ir geras vyskupų kolegialumo instrumentas. Vyskupų sinodas yra vieta, kurioje vyskupai susitinka tarpusavyje ir su popiežiumi, apsikeičia žiniomis ir patirtimi, kartu ieško sielovadinių sprendimų. Paprastas ir geras būdas išreiški kolegialumo įdėjai yra posakis „eiti kartu“ – bendru keliu, etapais, pasirinktu ritmu.

Vyskupų sinodo institucija, pasak arkivyskupo Baldisseri, gali būtų toliau plėtojama, pritaikant naujas metodologines ir procedūrines galimybes. (Vatikano radijas)