Popiežius Asyžiuje: šv. Pranciškau, išmelsk taikos malonę! (+video)

Penktadienį, spalio 4-ąją, šv. Pranciškaus Asyžiečio liturginės šventės dieną, popiežius Pranciškus nuvyko į Asyžių. Vienas svarbiausių popiežiaus vizito Asyžiuje įvykių buvo Mišios, kurias jis aukojo aikštėje prie žemutinės šv. Pranciškaus bazilikos.

Ir aš, kaip daugybė piligrimų, - kreipėsi popiežius Pranciškus į Mišių dalyvius, - atvykau šlovinti Tėvą už visa tai, ką jis apreiškė viename tų mažutėlių, apie kuriuos kalba Evangelija: Pranciškuje, Asyžiaus turtingo pirklio sūnuje. Sutikęs Jėzų jis išsižadėjo patogaus ir nerūpestingo gyvenimo ir pasirinko neturtą, kad gyventų kaip tikras vaikas Tėvo, kuris yra danguje.

Apie ką šiandien mums kalba Pranciškus? Ką jis mums sako ne žodžiais, bet gyvenimu? Jis visų pirma mums liudija, kad būti krikščionimis reiškia palaikyti gyvą ryšį su Jėzumi, „apsivilkti“ juo, būti į jį panašiems, - kalbėjo Šventasis Tėvas. Nuo ko prasideda Pranciškaus kelionė pas Kristų? Prasideda tuomet kai Jėzus į jį pažvelgia nuo kryžiaus. Mes prašome tave, Pranciškau, išmokyk mus būti Nukryžiuotojo akivaizdoje, kad jis į mus žiūrėtų, mums atleistų, savąja meile mus iš naujo sukurtų.

Evangelijoje girdėjome žodžius: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu! Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies“ (Mt 11,28-29). Tai yra antrasis dalykas, kurį mums liudija Pranciškus: kas seka Kristų, tas apdovanojamas tikra ramybe, tokia ramybe, kurią ne pasaulis, o tik Kristus gali duoti. Daugelis Pranciškų sieja su taika. Ir tai tiesa, nors kai kas nepakankamai giliai tai suvokia. Kokią taiką Pranciškus priėmė, pats gyveno ir mums perduoda? Kristaus taiką, paliudytą didžiausia meile, Kryžiaus auka. Šią taiką Prisikėlęs Jėzus suteikė savo mokiniams tardamas „Ramybė jums“ ir parodydamas jiems savo rankų žaizdas ir pervertą šoną.

Pranciškoniškoji taika tai ne saldus sentimentalumas. Ne toks yra Pranciškus! Tai ir ne kažkokia panteistinė harmonija su kosmoso jėgomis... Tai irgi ne Pranciškaus, bet kieno nors kito sukurta idėja. Pranciškaus taika tai Kristaus taika. Ją atranda tas, kas ima ant pečių Kristaus „jungą“, tai yra jo įsakymą: „Mylėkite vieni kitus, kaip aš jus mylėjau“ (plg. Jn 13,34; 15,12). Neįmanoma šį jungą nešti išdidžiai, su arogancija ir panieka. Įmanoma jį nešti tik nuolankiai, romia širdimi.

Šventasis Tėvas homilijoje paminėjo ir kitą svarbų Pranciškaus liudijimo bruožą – meilę kūrinijai. Asyžiaus šventasis mus moko gerbti viską, ką Dievas sukūrė, byloja apie žmogus yra pašaukimą saugoti ir ginti kūriniją, bet visų pirma liudija meilę kiekvienam žmogui. Dievas sukūrė pasaulį, kad jame klestėtų darna ir taika. Pranciškus buvo darnos ir taikos žmogus. Iš šio Taikos Miesto, - sakė Popiežius, - kartoju: gerbkime kūriniją, nebūkime griovėjai! Kartoju kiekvienam žmogui: tesiliauja žemę kraujyje skandinantys karai, tenutyla ginklai, meilė tenugali neapykantą, atleidimas įžeidimą, santarvė nesantaiką. Išgriskime visus verkiančius, kenčiančius, mirštančius nuo smurto, terorizmo ir karų Šventojoje Žemėje, kurią šv. Pranciškus taip labai mylėjo, Sirijoje, visuose Artimuosiuose Rytuose ir pasaulyje. Mes kreipiamės į Tave, Pranciškau, ir prašome: išmelsk Dievo malonę, kad šiame pasaulyje viešpatautų darna, taika ir pagarba kūrinijai!

Mišios baigėsi aliejaus aukojimu votyviniam žibintui nuolatos degančiam prie šv. Pranciškaus kapo. Tradicija aukoti aliejų buvo įvesta 1939 m. kai popiežius Pijus XII paskelbė šv. Pranciškų Asyžietį Italijos globėju. Nuo tada aliejų šv. Pranciškaus žibintui pakaitomis aukoja Italijos regionai. (Vatikano radijas)