Reakcijos ir komentarai pranešus Jono XXIII ir Jono Pauliaus II kanonizacijos datą

Romos vyskupija džiaugiasi dviejų savo buvusių ganytojų skelbimu šventaisiais. Popiežiaus vikaras Romos miestui kard. Agostino Vallini, asmeniškai dalyvavęs pirmadienio ryto konsistorijoje, kurioje buvo paskelbta būsimos kanonizacijos data, iškart po konsistorijos paskelbė pareiškimą, kuriame visų Romos miesto tikinčiųjų vardu dėkoja popiežiui Pranciškus už visą vyskupijos bendruomenę pradžiuginusią žinią. Jau dabar pradedame dvasinį pasirengimą dviejų popiežių skelbimo šventaisiais iškilmei, kuri bus ypatinga malonė mums ir visam pasauliui.

Būsima kanonizacija ypatingai džiaugiasi Bažnyčia Lenkijoje. Tai didelis džiaugsmas visai Bažnyčiai ir rimtas paskatinimas žadinti viso pasaulio sąžinę, - sakė Lenkijos primas, Gniezno arkivyskupas Jozef Kowalczyk. Nors, pasak arkivyskupo, kanonizacijos datos paskelbimas nėra didelė staigmena, nes abiejų popiežių šventumu buvo įsitikinusi visa Bažnyčia, vis dėlto negalime nesidžiaugti, kad dabar jau žinome dieną, kurią šiedu didieji dvidešimtojo amžiaus ganytojai buvo oficialiai įrašyti į visos Bažnyčios gerbiamų šventųjų sąrašą.

Kalbėdamas apie sprendimą šiuos du popiežius kanonizuoti kartu, arkivyskupas Kowalczykas atkreipė dėmesį į vieną svarbiausių abiem bendrą jų misijos aspektą – taikdarystę, jų pastangas, kad kuo plačiau paplistų įsitikinimas, jog tik dialogas yra kelias į visų konfliktų sprendimą, tiek tų, kurie iškyla tarp pavienių asmenų, tiek ir tarptautinių. Šis abiejų popiežių mokymo ir misijos aspektas įgyja kone pranašiškos žinios svarbą šiandieniniame kontekste, ypač turint galvoje karą Sirijoje.

Lenkijos primas taip pat dėkingas popiežiui Pranciškui, kad būsimoji kanonizacija vyks balandžio 27-ąją – Dievo Gailestingumo sekmadienį. Tai labai simboliška, atsimenant, kad būtent Jonas Paulius II labai daug nuveikė, kad plačiai po pasaulį pasklistų šv. Faustinai Kowalskai suteiktų apreiškimų apie Dievo Gailestingumą žinia.

Italų spauda apie būsimą Jono XXIII kanonizaciją pakalbino buvusį jo sekretorių, dabar jau 98-uosius metus einantį arkivyskupą Lorisą Capovillą. Jonas XXIII visus reiklaus spręsdavo, visus sunkumus priimdavo su nepaprasta ramybe, - sakė jo buvęs sekretorius. Tokią evangelinę laikysena jis išsinešė iš savo gimtųjų namų, iš savo gimtojo kaimo. Šito paprastumo ir romumo jis neprarado ir vėliau tapęs seminarijos dėstytoju, ir nuncijumi, ir galiausiai popiežiumi.

Didžiausias Jono XXIII nuopelnas, labiausiai pranašiška jo įžvalga, buvo Vatikano II Susirinkimo sušaukimas. Buvęs popiežiaus sekretorius arkivyskupas Capovilla prisimena, kad Jonas XXIII tuomet dažnai sakydavęs, jog Susirinkimui vadovauja Jėzus, o popiežius tėra tik Jėzaus kapelionas. Kalbėdamas apie Bažnyčios reformą, ji pabrėždavo: Evangelija nesikeičia; tai mes pradedame ją geriau suprasti.

Arkivyskupas Loris Capovilla taip pat paminėjo vieną pirmųjų savo susitikimų su vos išrinktu popiežiumi Jono Pauliumi II. Tąkart, 1979 m. rugpjūtį, kalbėdamas apie Joną XXIII, jis pasakė: Nors pranašams dažniausiai tenka kentėti, nes amžininkai jų nesupranta, tačiau Jono XXIII atveju visiškai akivaizdu, kad jis buvo teisus. Tai jis pradėjo epochą, kurioje dabar mes gyvename. (Vatikano radijas)