Pirmadienį Šiluvos atlaiduose buvo meldžiamasi už policijos, sienos apsaugos ir priešgaisrinės
gelbėjimo tarnybų darbuotojus
Tą dieną įvairiu laiku aukotose šv. Mišiose Šiluvos šventovėse prašyta Viešpaties
malonės, kad visi, taip pat ir teisėtvarkos bei teisėsaugos darbuotojai, sąžiningai
atliktų savo pareigas. Melstasi ir už suklydusius – kad jie sugrįžtų į prasmingą gyvenimą.
Gausiai
tos dienos piligrimams renkantis į Šiluvos aikštę, kun. Artūras Kazlauskas savo katecheze
parengė Eucharistijos šventimui. Katechezėje primintas sakramentinis susitaikymas,
kuris būtinas norint priimti Eucharistiją. Krikščioniui nuodėmės dovanojamos, nes
jos jau atpirktos Jėzaus Kristaus krauju. Tas, kuris pripažįsta ir išpažįsta savo
kaltes, gali gauti atleidimą. Krikščioniui atgaila, kaip pabrėžė kun. A. Kazlauskas,
– tai susitaikymas ir su Dievu, ir su Bažnyčia.
Iškilmingai Eucharistijai
vadovavęs Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ sveikino koncelebruojančius brolius
kunigus, policijos kapelionus, taip pat visus Šiluvos piligrimus ir ypač į iškilmes
atvykusius Policijos, Valstybės sienos apsaugos ir Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybų
vadovus – LR Vidaus reikalų ministrą Dailį Alfonsą Barakauską, Policijos generalinį
komisarą Saulių Skvernelį, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorių
generolą Remigijų Baniulį, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadą l.e.p. Valentiną
Novikovą, kitus šių tarnybų vadovus, pareigūnus ir darbuotojus.
„Kviečiu į
bendrą maldą už šiuos vyrus bei moteris, nuo kurių priklauso visos visuomenės saugumas
ir ramybė. Prašykime Aukščiausiąjį palaimos jų darbe ir gyvenime“, – paragino arkivyskupas,
pradėdamas Eucharistijos šventimą. Joje giedojo VRM vyrų choras „Sakalas“ (vad. Romas
Makarevičius), grojo VRM reprezentacinis pučiamųjų orkestras (vad. Egidijus Miknius).
Homiliją pasakęs arkivysk. S. Tamkevičius atkreipė visų dėmesį į šiemet daugiau
kaip milijardo katalikų pasaulyje švenčiamus popiežiaus Benedikto XVI paskelbtus Tikėjimo
metus. Mūsų tikėjimas, kaip sakė ganytojas, jei nesirūpinama jo auginti, gali likti
tarsi embrionas motinos įsčiose. Tačiau brandinamas tikėjimas gali išaugti iki to,
kad žmogumi žavėtųsi visas pasaulis. Toks buvo pal. Jonas Paulius II – didį jį padarė
jo tikėjimas. Tai dvasios milžinas, kurio įtaką jautė visas pasaulis, o jo apsilankymas
Lietuvoje prieš 20 metų buvo didžiulė Dievo dovana.
Kaip mūsų tikėjimo protėvis
Abraomas kitados Dievo šaukiamas leidosi į kelionę, taip ir kiekvienas yra kviečiamas
į tikėjimo šalį, atsiliepti į Dievo dovaną žmogui – tikėjimą. Ką reiškia tikėti? Tai,
ganytojo žodžiais, leisti savyje veikti Viešpačiui, visą pasaulį matyti Dievo šviesoje;
tikėti – tai matyti Dievą kiekviename žmoguje, todėl jį gerbti ir mylėti; tikėti –
tai būti pilniems džiaugsmo, vilties ir meilės; tikėti – tai būti laisviems nuo kūno
vergystės ir gyvenimo puikybės. Dievui, kaip pabrėžė ganytojas, reikia ne robotų,
ne vergų, bet laisvų, mylinčių žmonių. Leidžiant augti tikėjimui savyje, galima tikėtis
gražių jo vaisių kiekvieno gyvenimui, visai Tėvynei, Bažnyčiai. Homilijos pabaigoje
ganytojas ragino melsti tikėjimo ypač tiems, kuriems būtų neįmanoma be tikėjimo atlikti
tarnystę ginant ir saugant žmones.
Užbaigus Eucharistiją ganytojiškuoju palaiminimu,
buvo sugiedotas Lietuvos himnas.
Piligrimų informacijos centre tądien buvo
pristatyta knyga apie Raseinių dekanato, kuriam priklauso ir Šiluvos parapija, bažnyčių
varpus.
Į Šiluvą atvykę piligrimai gausiai lanko abi jos šventoves – Baziliką
ir Apsireiškimo koplyčią, turi galimybę drauge melstis ne tik šv. Mišiose, bet ir
dalyvauti kitose bendrose maldose. 11 val. aikštėje nuo šių metų atlaidų kalbamas
Rožinis, 15 val. – Gailestingumo vainikėlis. Nuo 17 val. Rožinio malda procesijoje
nuo Apsireiškimo koplyčios į Baziliką prie Rožinio koplytstulpių sakralioje aikštėje.
Kasdien nuo 11 iki 21 val. Ligonių Sveikatos koplyčioje kviečiama adoruoti išstatytą
Švč. Sakramentą.