Lietuvos spaudos apžvalga (rugsėjo 1 d.)

Didieji šalies dienraščiai praneša, kad rugsėjo viduryje Lietuvos premjero Algirdo Butkevičiaus vadovaujamą delegaciją Vatikane turėtų priimti popiežius Pranciškus. Laikraštis „Lietuvos rytas“, skelbdamas šią naujieną skambia antrašte „Popiežius laukia A. Butkevičiaus“ primena, kad iš Lietuvos vadovų su naujuoju Šventuoju Tėvu yra susitikusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji kovą dalyvavo naujojo popiežiaus inauguracijoje.

Šią savaitę interneto portalas „Bernardinai.lt“ pradėjo aukų rinkimo vajų. Rašydamas, kad šiandien dienraštį kamuoja krizė bei apžvelgdamas finansinę situaciją, vyriausias redaktorius Andrius Navickas kreipėsi į skaitytojus klausdamas „Ar reikalingi „Bernardinai.lt?“. „Žinau, kad dabartinė krizė – tai ženklas, jog „Bernardinai.lt“ turi tobulėti toliau ir dar tvirčiau eiti misijos keliu. Pažadu, jog padarysime viską, kad kokybės kartelė kiltų, o ne leistųsi, jog dienraštyje atsirastų daugiau vidinės darnos, rečiau klystume, statytume ne barikadas, bet tiestume tiltus. Tačiau šiandien žodžiai „be Jūsų nebus mūsų“ yra aktualesni nei bet kada anksčiau. Tad raginu kiekvieną iš Jūsų sau atsakyti – ar Jums reikalingi „Bernardinai.lt“ ir ar turite galimybių kaip nors prisidėti prie jų išlikimo?“ , - kviečia A. Navickas. „Bernardinai.lt“ paskelbė ir dienraščio bičiulių, skaitytojų, autorių pasisakymus kodėl jiems brangus šis dienraštis. Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius rašo: „Esu kasdienis „Bernardinai.lt“ skaitytojas. Lietuvoje turime liūdną aplinkybę – mūsų viešoji erdvė gana skurdi, trūksta žiniasklaidos, kuria galima mažiau ar daugiau pasitikėti, ir turime daug žiniasklaidos priemonių, kuriomis sunku pasitikėti. Kartais mes Lietuvoje tik pasidžiaugiame, kad yra kažkas gero, bet nepagalvojame, jog patys turėtume prisidėti, kad tam gėriui sukurti reikia daug pastangų, materialinių dalykų. Todėl raginu visus būti solidarius ir prisidėti prie šio svarbaus projekto“, rašo arkivyskupas. Taip pat savo paraginimus paskelbė pranciškonų provincijolas Astijus Kungys, VDU Katalikų fakulteto dekanas Benas Ulevičius, kunigas Kęstutis Dvareckas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Vanda Juknaitė, žurnalistė Liudvika Pociūnienė, kiti asmenys.

Laikraštis „Valstietis“ straipsnyje „Vienuolės kelias – Dievo malonėn“ pamini, kad Raseinių rajono savivaldybėje gražiai pagerbta vienuolė Regina Edita Teresiūtė, Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos narė, sovietmečiu buvusi aktyvi antisovietinio pasipriešinimo judėjimo dalyvė. Priežastis pamatyti seserį Reginą rajono savivaldybėje buvo Valstybės dienos proga Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės jai įteiktas Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžius už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje. Sesuo Regina Edita Teresiūtė pasakoja savo vienuolinio pašaukimo istoriją, rezistenciją, sakydama, kad jos gyvenimo credo yra retorinis klausimas „Kas, jeigu ne aš?“, skatinęs eiti pirmyn.

Padėkos ir vilties eisenos dalyviai išlydėti į Šiluvą, skelbia laikraštis „Šiaulių kraštas“. Kelmėje, Atgimimo aikštėje surengtas Eucharistijos bičiulių Sąjūdžio mitingas, skirtas Laisvės dienai paminėti bei Padėkos ir vilties eisenos dalyviams išlydėti į Šiluvą. Renginyje dalyvavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, tarptautinės katalikiškosios Tradicijų, šeimos ir nuosavybės gynimo asociacijos delegacija. Prieš 40 metų Eucharistijos bičiulių Sąjūdis, siekdamas išsaugoti tikėjimą ir laisvės viltį, surengė pirmąją eiseną iš Tytuvėnų į Šiluvą.

„Lietuvos žinių“ publikacijoje Juozas Dapšauskas svarsto ar kunigai yra labiausiai socialiai pažeidžiama grupė. Jis komentuoja praėjusią savaitę viešojoje erdvėje nuskambėjusias dvi žinutes apie tai, kad vyriausybė nepritarė kunigų pensijų padidinimui bei kad į tris Lietuvoje veikiančias kunigų seminarijas įstojo „rekordinis“ pirmakursių skaičius - 17 klierikų. J. Dapšauskas primena pustuščių kunigų seminarijų išlaikymo klausimą. Bei pasidalija nuomone, kad nors nemaža dalis kunigų šiandien darbuojasi iš pasišventimo, tačiau yra daug dvasininkų užsiimančių pelningu „sakramentiniu konvejeriu“. Pasak jo, šį darbą galima įvardyti kaip eilinę komercinę veiklą, kuri dar nėra apmokestinama, o valstybė moka socialinio draudimo įmoką, kad kunigams būtų mokama bazinė pensija. Savo pamąstymą jis baigia pastebėjimu, kad kunigai ir vyskupai galėtų imti pavyzdį iš popiežiaus Pranciškaus ir atsisakyti privilegijų.