Popiežiaus sveikinimas XIII tarpkrikščioniškam simpoziumui apie „krikščionių gyvenimo ir valdžios santykius“

Penktadienį, rugpjūčio 30 dieną Milane baigėsi dvi dienas trukęs XIII tarpkrikščioniškas simpoziumas, skirtas temai „Krikščionių gyvenimas ir pasaulietinė valdžia. Istoriniai klausimai ir aktualios perspektyvos Rytuose bei Vakaruose“.

Šio simpoziumo pagrindiniai organizatoriai yra Popiežiškasis „Antonianum“ universitetas ir Salonikų „Aristotelio“ universiteto Ortodoksų teologijos fakultetas, šiais metais bendradarbiaujant su Milano katalikišku universitetu. Simpoziumas rengiamas kas dvejus metus, vieną kartą Italijoje, kitą kartą Graikijoje. Tai akademiniai – ekumeniniai susitikimai, skirti Rytų ir Vakarų krikščioniškos istorijos, minties, teologijos, liturgijos pažinimui.

Sekdamas savo pirmtakų Jono Pauliaus II ir Benedikto XVI pėdomis XIII tarpkrikščioniško simpoziumo dalyvius sveikino popiežius Pranciškus.

Savo sveikinime popiežius priminė, kad simpoziumas vyksta 1700 metų Milano tolerancijos edikto jubiliejaus ir Konstantino metų kontekste. Jų proga Bažnyčią Milane, iki pat mūsų dienų saugančią ambraziejišką tradiciją, siekiančią IV amžių, aplankė Konstantinopolio ortodoksų patriarchas Baltramiejus.

Istorinis sprendimas, kuriuo krikščionims buvo suteikta religijos laisvė, atvėrė naujus kelius Evangelijos sklaidai ir lemiančiu būdu prisidėjo prie europietiškos civilizacijos gimimo. Šio įvykio atminimas suteikia progą Simpoziumui apmąstyti evoliuciją būdų, kuriais krikščioniškas pasaulis sąveikavo su pilietine visuomene ir ją valdančiu autoritetu. Sąveikos būdai istorijoje vystėsi gana skirtinguose kontekstuose, įgydami skirtingas formas Rytuose ir Vakaruose. Tuo pat metu jie išsaugojo kelis bendrus pamatinius bruožus: įsitikinimą, jog pilietinės galios riba yra Dievo įstatymas, teisingos erdvės sąžinės autonomijai reikalavimą, sąmoningumą, jog bažnytinis autoritetas ir pilietinė galia yra kviečiami bendradarbiauti dėl žmonių bendruomenės integralaus gėrio, rašo popiežius Pranciškus, linkėdamas pažangos studijose ir dialoge, laimindamas simpoziumo dalyvius.

Savo atsiųstame sveikinime patriarchas Baltramiejus taip pat pabrėžia Milano edikto svarbą, leidusį krikščionims laisvai vykdyti jų kultūrines ir religines pareigas. Pasak ortodoksų ganytojo, simpoziumo tema labai svarbi šiandienai, konstatuojant galios pagundą pačių krikščionių gyvenime ir kai kurių politinės galios formų apraiškas pasaulyje, kurios neigiamai įtakoja arba kelia pavojų krikščionių gyvenimui.

„Antonianum“ universiteto rektorius t. Paolo Martinelli Vatikano radijui komentavo, jog istorijos bėgyje katalikų tradicija ir ortodoksų tradicija išvystė skirtingas perspektyvas, tarsi toldamos viena nuo kitos, tačiau globaliame pasaulyje jos vėl suartėjo, yra kviečiamos dialoguoti, bendradarbiauti, spręsti tuos pačius klausimus. Simpoziume kalbėta apie valstybės pasaulietiškumą, apie pačią šiuolaikinės epochos valstybės sąvoką. Akivaizdu, kad abi, katalikų ir ortodoksų tradicijos, šiais klausimais gali duoti didelį indėlį, tačiau reikia šias tradicijas interpretuoti naujų klausimų viduje. Ypač kalbant apie pasaulietiškumą, ne kaip apie religinių tradicijų neutralizavimą, bet kaip apie galimybę kiekvienai kultūrinei ir religinei tradicijai įnešti savo indėlį į visų gyvenimą. (Vatikano radijas)