Kardinolo Sandri deklaracija ir Jeruzalės lotynų patriarcho klausimai dėl situacijos Sirijoje

Po rugpjūčio 21 dienos cheminės atakos Sirijoje tarptautinė žiniasklaida teigė, jog JAV, kartu su Didžiąja Britanija ir Prancūzija, karinis smūgis yra dienų, gal tik valandų klausimas. JAV prezidentas Barackas Obama viename televiziniame interviu sakė, kad „šiuo metu dar nėra priimtas joks sprendimas dėl ginkluoto įsiveržimo. Tačiau, kai jį priimsime, Assado režimas (Sirijoje) gaus labai stiprų ženklą ir privalės nutraukti bet kokį veiksmą prieš civilius. Norime, kad Assado režimas suprastų, kad cheminių ginklų panaudojimas dideliu mastu prieš savo paties tautą, prieš moteris ir vaikus, ne tik pažeidžia tarptautines normas ir bet kokį protingumo standartą, bet taip pat sukuria situaciją, kuri pažeidžia nacionalinius JAV interesus ir tai turi būti nutraukta“.

Tačiau ne visi kariniame smūgyje mato išeities sprendimą. Popiežius Pranciškus rugpjūčio 25 dienos pasisakyme karštai kvietė ieškoti taikaus kelio. Šiomis dienomis kardinolas Leonardo Sandri, Rytų Bažnyčių kongregacijos prefektas, deklaravo: „meldžiamės už taiką Artimuosiuose Rytuose ir pasaulyje, prašome Viešpaties Jėzaus ir Nekaltosios Marijos Širdies sustiprinti viltį visų tikinčiųjų rytuose širdyse. Mūsų širdys atsigręžia į Siriją, panirusią į didelį sukrėtimą. Tegul prievarta sustoja: tegul Visagalis Dievas apšviečia atsakingųjų sąžines ir paguodžia kiekvieną skausmą su mūsų meile“.

Taikai ir dialogui jau daugybę kartų kvietė Artimųjų Rytų regiono katalikų ganytojai ir daug iš jų, nors ir žinodami situaciją Sirijoje, abejoja JAV ir sąjungininkų intervencijos tikslingumu, baimindamiesi dar didesnės žaizdos ir ilgalaikio konflikto užprogramavimo.

Jeruzalės lotynų patriarchas Fouad Twal kviečia savitvardai ir kelia keletą klausimų. Pirma, kodėl skubėti skelbti karą, kai Jungtinių Tautų ekspertai dar nepateikė išvadų apie cheminę ataką ir galimus jos autorius? Kitaip gali pasikartoti „masinio naikinimo ginklų Irake“, kurių ten nebuvo, komedija. Antra, kas suteikia teisėtumo atakai prieš šalį, prieš tautą? JAV turi tokią galią, tačiau ar turi teisę, be Arabų Lygos ir JTO pritarimo? Trečia, kas pagalvojo apie išorinės intervencijos pasekmes Sirijai ir aplinkinėms šalims? Ketvirta, kas yra galvojama apie pasekmes visam regionui, ypač apie pasekmes konkretiems žmonėms, mamoms, nekaltiems vaikams, klausė Jeruzalės patriarchas, pridurdamas, kad Sirijos žmonių likimas jam gerai žinomas – katalikų vyskupija Jordanijoje globoja daug sirų, kurių į šią šalį atvyko per 500 000. (Vatikano radijas)