Popiežiaus Pranciškaus skambučiai

Šventojo Tėvo Pranciškaus spontaniški, netikėti, dažnai anekdotiški gestai, pasak ne vieno dabartinio pontifikato apžvalgininko, yra vienas iš tipiškiausių kelių, kurie atskleidžia ne tik jo būdą, bet ir tai, ką jis nori perduoti savo mokymu, ką ne kartą pabrėžė savo pasisakymuose: ganytojas turi būti arti savo žmonių, piemuo turi „kvepėti savo avimis“.

Kitą dieną po išrinkimo popiežius Pranciškus asmeniškai nuvyko į viešbutį, kuriame buvo apsistojęs, ir užmokėjo už nakvynę. Panašiai paprastame automobilyje, beveik slapčiomis, tuoj pat nuskubėjo į Didžiąją Marijos baziliką Romoje, paprašyti Dievo Motinos globos.

Bendrosios trečiadienio audiencijos šv. Petro aikštėje, ypač popiežiaus Pranciškaus ratas sveikinant tikinčiuosius, pėsčiomis ar automobiliu, yra beveik nenutrūkstanti grandinė gestų, kuriais Šventasis Tėvas parodo, dažnai pokštaudamas, jog jis mato tuos, kurie jam mojuoja, jog jis nori atsiliepti. Nevengdamas pro šiaudelį gurkštelt gaivaus gėrimo, kurį piligrimas laiko rankoje arba iškeisdamas savo baltą kepuraitę į vaikišką kepurę.

Tačiau dar vienas Šventojo Tėvo būdas būti arti žmonių yra telefoniniai skambučiai. Jei ne vienas popiežiaus bičiulis iš ankstesnių gyvenimo periodų jau pasakojo apie netikėtus, bet tikėtinus savo draugo skambučius, tai popiežius Pranciškus taip pat nevengia paskambinti ir tiems, kurie jo asmeniškai niekad nepažino, tačiau kreipėsi su kokiu nors klausimu arba kuriems reikia pagalbos ir užuojautos žodžio. Tokių skambučių per pastarąsias kelias savaites buvo keletas, apie juos papasakojo patys žmonės.

Štai, italas Michele Ferri rugpjūčio 7 dieną atsiliepė telefonu ir išgirdo „sveikas Michele, čia popiežius Pranciškus“. Vėliau keturiasdešimties metų sulaukęs Michele, dėl ligos priverstas naudotis neįgaliojo vežimėliu, papasakojo, kad birželio pradžioje buvo nužudytas jo brolis, verslininkas, dėl to buvo suimtas vienas jo darbuotojas su bendru. Brolio netekimas jam buvo labai skausmingas, jis jautė pyktį Dievui. Ir apie visa tai parašė popiežiui. Ir kai sulaukė skambučio iš jo, pagalvojo, kad kažkas juokauja, bet netrukus suprato, kad ne. Iš Pranciškaus išgirdo, kad jo istorija jį sujaudino iki ašarų. Tačiau apie ką jie kalbėjosi, Michele nutyli, sakydamas, kad tai asmeniškas pokalbis. Beje, per pokalbį popiežius Pranciškus jam pasakė, kad paskambins ir jo mamai. Šeima prisipažino, kad šiek tiek abejojo šiuo pažadu – visiems lengva įsivaizduoti kiek darbų turi popiežius. Tačiau antrasis skambutis juos pasiekė šį sekmadienį, prieš pat vidudienį.

Kad kažkas pokštauja, pagalvojo ir devyniolikos metų informatikos studentas iš Paduvos Stefano Cabizza, kai sulaukė skambučio iš popiežiaus Pranciškaus. Jis taip pat buvo parašęs laišką popiežiui, kurį įteikė vienam kardinolui, Mišių šv. Petro aikštėje metu. Jų pokalbio turinys taip pat išlieka rezervuotas, tačiau jaunuolis papasakojo, kad Pranciškus jo paprašęs kreiptis „tu“ – nes juk apaštalai į Jėzų nesikreipė „jūs“, jie buvo draugai, tad ir jis norįs juo būti.

Sekmadienį, rugpjūčio 25 dieną, skambučio sulaukė ir viena moteris Argentinoje. Dešimt dienų prieš tai ji parašė popiežiui, jog buvo išprievartauta policininko, o kai kreipėsi į policiją, buvo bjauriai spaudžiama, kad skundą atsiimtų.

Kai, pasiteiravus kas skambina, išgirdo „popiežius“, akimirkai sustingo. Tačiau vėliau moteris galėjo išsamiai papasakoti apie savo skausmą pokalbyje, kuris truko apie pusvalandį. Tai buvo pokalbis apie „tikėjimą ir pasitikėjimą. Popiežius atidžiai manęs išklausė. Dabar darysiu viską, kad atvažiuočiau iki Vatikano. Jis man sakė, kad mane priims“, vietos televizijai papasakojo argentinietė moteris, vardu Alejandra. (Vatikano radijas)