Lietuvos spaudos apžvalga (rugpjūčio 18 d.)

Šią savaitę Lietuvoje paminėta Švč. Mergelės Marijos į Dangų Ėmimo šventė, Žolinės. Lietuvos spauda atspindėjo šį įvykį labai įvairiai: vieni žurnalistai labiau kreipė dėmesį į krikščionišką šventės prasmę, kiti pristatė reportažus iš atlaidų, o tretiems labiau rūpėjo šventės etnologinis pamatas, liaudies tradicijos ar atlaidų metu vykstančios mugės.

Daugiausia dėmesio sulaukė Pivašiūnų ir Krekenavos atlaidai. Publikacijas parengė tiek didieji šalies dienraščiai, tiek ir regioninė spauda. „Pivašiūnuose piligrimai melsis aštuonias dienas”, skelbia „Alytaus gidas“, informuodamas, kad šiais metais atlaidai Pivašiūnuose ypatingi – minimas Švč. Mergelės Marijos Nuliūdusiųjų Paguodos paveikslo vainikavimo 25-erių metų jubiliejus ir Palaimintojo Jono Pauliaus II apaštališkosios kelionės Lietuvoje 20-metis. Rugpjūčio 15-ąją Pivašiūnai sutraukė minias piligrimų, išvakarėse Pivašiūnuose duris atvėrė miestelio amatų centras. Jame veikia arkivyskupo Teofiliaus Matulionio gyvenimo retrospektyva, rodomas dokumentinis filmas apie Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos paveikslo vainikavimą.

Panevėžio laikraštis „Sekundė“ ne tik aprašė Krekenavoje vykusius atlaidus, bet ir informavo apie vyskupo emerito dovaną Krekenavos bazilikai. Pasak laikraščio, iš vyskupo ordinaro pareigų pasitraukusio Jono Kaunecko pastangomis šiais metais į garsiuosius Žolinės atlaidus Krekenavoje suplūstantys tikintieji bazilikos šventoriuje išvys naują sakralinio meno kūrinį. Čia pastatyta žinomo medžio skulptoriaus Adolfo Teresiaus sukurta Kristaus surištomis rankomis medžio skulptūra, skirta kunigo kankinio, vieno iš 1863 metų sukilimo vadų Antano Mickevičiaus, atminimui. Dovanodamas šią skulptūrą, vyskupas emeritas nori priminti žmonėms, kokią neįkainojamą dovaną – laisvę – jiems dovanojo tokie žmonės kaip A. Mickevičius. 150-ųjų sukilimo metinių proga A. Mickevičiaus atminimą nuspręsta įamžinti Krekenavoje, nes čia sukilėlių vadas yra dirbęs vikaru.

„Švč. Mergelės Marijos CV“ tokią publikaciją Žolinių proga pristato portalas „Delfi“. Po įmantriu pavadinimu slypi Delfio žurnalistės parengtas pokalbis su Bažnytinio paveldo muziejaus direktore dr. Sigita Maslauskaite, kuri pristato pasakojamąją Bažnyčios tradiciją apie Švč. Mergelę Mariją, jos ikonografiją.

Mergelės Marijos į Dangų Ėmimo šventės proga dienraštis „Bernardinai.lt“ publikavo Andriaus Navicko tekstą „Marijos iššūkis banalybei“. Pasak straipsnio autoriaus, paradoksalu, jog Katalikų ir Ortodoksų Bažnyčios šiandien kritikuojamos tiek už išpūstą pagarbą Mergelei Marijai ir tuo pat metu joms prikišamas moters vaidmens sumenkinimas. Lietuva tikrai ne vienintelė pasaulio valstybė, kartais pavadinama „Marijos žeme“, tačiau šie žodžiai kažkodėl gausiems kritikams skamba kaip primityvizmo, tamsuoliškumo ir nepakantos kitiems simbolis. Galima žavėtis ar kritikuoti Mariją, tačiau vadinti jos gyvenimą banaliu – nesusipratimas. Marija mums primena, kad išorinis blizgesys tėra laiko vėjo blaškoma migla, o išlieka tai, kas kantriai statoma ant ištikimybės savo pašaukimui pamato, rašo publikacijos autorius.

Kita šio dienraščio publikacija „Pažėruose per Žolines dardės klebono brikos” – apie tai, kad Pažėruose Žolinės šventės dalyviai galės pasivažinėti parapijos klebono Kazimiero Skučo gamintomis brikomis. Visą gyvenimą šalia tarnystės Dievui K. Skučas puoselėjo retą, su arkliais susijusį pomėgį: gamino ir restauravo senovines brikas. Paklaustas, kaip pavyko suderinti kunigystę ir tokį ypatingą amatą, K. Skučas priminė darbo reikšmę žmogui. „Darbas žmogaus negadina, tinginystė gadina“, – kalbėjo kunigas, kuriam iki šiol svarbu dirbti ir būti naudingam žmonėms.

„Arkivyskupą S. Tamkevičių pašiurpino liberalų poelgis“. Šioje publikacijoje portalas „Delfi“ pamėgino atspindėti incidentą, kilusį po liberalų sąjūdžio sąskrydžio. Kaip rašoma šios partijos Raseinių skyriaus tinklalapyje, raseiniškiai žaidė krepšinį, futbolą ir, „svarbiausia, surengė skyriaus pirmininko „krikštynas“. Socialiniame tinkle komentuodamas „krikštynų“ vaizdo įrašą, arkivyskupas S. Tamkevičius parašė, jog prisistatyme liberalai išjuokė krikštą. „Labai tiktų, kad tie, kam Krikštas yra brangus, taktiškai, bet labai rimtai reaguotų į šį viešą krikščioniško sakramento išjuokimą. Jeigu taip būtų padaryta musulmonų atžvilgiu, esu įsitikinęs, kad išjuokėjai turėtų saugoti savo galvą“, - teigė Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, pridurdamas, jog iki šiol tokio apgailėtino liberalų poelgio jis nebuvo sutikęs. Atsakydamas į kritiką politinės partijos lyderis
Gentvilas paminėjo, jog matyt, tiek liberalai, tiek visi kiti politikai su bažnytine simbolika turėtų elgtis atsargiau, nenaudoti, kur nebūtina“, tačiau pasak jo „bažnytininkai irgi turėtų mažiau piktintis, nes norint pasišaipyti iš Bažnyčios, galima tai padaryti atkreipiant dėmesį į pačios Bažnyčios kai kuriuos veiksmus“.

Dauguma šalies žiniasklaidos priemonių praneša, kad Vilniaus arkivyskupas emeritas kardinolas Audrys Juozas Bačkis rugpjūčio 17 ir 18 dienomis Šventojo Tėvo vardu vadovauja Kijevo Rusios krikšto 1025 metų jubiliejaus iškilmėms.