Popiežiškosios socialinių mokslų akademijos konferencija apie prekybą žmonėmis

Šį penktadienį, rugpjūčio 23 dieną, Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) iniciatyva buvo minima Tarptautinė prekybos vergais ir jos panaikinimo diena. Ja menamas 1791 metais naktį iš rugpjūčio 22 į 23 San Dominge (šiandien tapusiu Haičio ir Dominikos respublikomis) prasidėjęs vergų sukilimas. Šis sukilimas tapo transatlantinės vergų prekybos smukimo bei Lotynų Amerikos ir Karibų regiono prispaustų tautų išsilaisvinimo pradžia.

Gėdinga prekyba žmonėmis šiandien nebėra oficialus pasipelnymo šaltinis, priešingai, valstybės ją persekioja ir baudžia. Tačiau duomenys rodo, kad reiškinys toli gražu nemenksta, priešingai, įgyja naujas išraiškas, kurios neretai įvardijamos kaip „šiuolaikinės vergovės formos“.

Joms bus skirta lapkričio 2-3 dienomis Vatikane vyksianti tarptautinė konferencija, kurią rengia Popiežiškoji socialinių mokslų akademija ir Katalikų medikų asociacijų pasaulinė federacija. Akademijos kanclerio vyskupo Marcelo Sanchez Sorondo parengtame įvade pristatomi konferencijos siekiai.

Visų pirma vyskupas Sorondo pažymi, kad prekybos žmonėmis ir naujų vergovės formų tema pasirinkta pageidaujant popiežiui Pranciškui. Konferencijoje bus siekiama aprašyti prekybą žmonėmis, nustatyti jos realius mąstus ir pasiūlyti veiksmų planą prieš ją. Pavyzdžiui, kaip galima būtų pasinaudoti gamtamokslių pažinimu, sukuriant dingusių vaikų DNR bazes.

Niekas negali paneigti, kad prekyba žmonėmis yra baisus nusikaltimas prieš žmogaus orumą ir jo teisių pažeidimas. Žmogus tokiu atveju traktuojamas ne kaip laisvas ir atsakingas asmuo, bet kaip įrankis pelnui. Prekyba žmonėmis dėl darbo ar dėl prostitucijos, neteisėti įvaikinimai, prekyba žmonių organais krauna didelius turtus nusikaltėliams.

Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikaltimų prevencijos biuro 2012 metų ataskaitoje pripažįstama, kad Jungtinės Tautos, visa tarptautinė bendruomenė įsisąmonino prekybos žmonėmis, vieną iš neigiamų globalizacijos pasekmių, problemą tik prieš keliolika metų. Nuo tada buvo parengti keli dokumentai, su pasiūlymais dėl veiksmų ir prevencijos.

Pasaulio Darbo Organizacijos vertinimais, kasmet apie du milijonus asmenų tampa prekybos žmonėmis aukomis, tad apie 20 milijonų 2002 – 2012 metų laikotarpiu, dažniausiai dėl lytinio išnaudojimo ar darbo. 60 procentų aukų yra merginos. Prekybos žmogaus organais mastas vertinamas 1 procentu: 20 tūkstančių asmenų apgaulingai ar neteisėtai neteko kepenų, inkstų, akies ragenos ar net širdies, kartais bendradarbiaujant medikams ar slaugams, paniekinusiems Hipokrato priesaiką. Galima manyti, kad šie stingdantys skaičiai yra tik ledkalnio viršūnė, nes nusikaltėliai visais būdais slepia savo nusikaltimus.

Yra prognozių, kad prekyba žmonėmis nėra smunkantis socialinis nusikaltimas, priešingai, augantis, tampantis pelningesniu už prekybą ginklais ar narkotikais. Prekyba prostitucijos tikslais yra tarptautinė, apima visą pasaulį: ekonomiškai skurdesnės šalys „tiekia“ asmenis turtingesnėms šalims, su didele ir dažnai legalia sekso industrija. Prostitucijos aukos dažniausiai rekrūtuojamos buvusiose sovietinėse respublikose, Azijoje ir Lotynų Amerikoje.

Daug tarptautinių institucijų nusigręžia, pasiduoda pesimizmui ir nusivylimui priešais prekybos žmonėmis problemą, interesus, skandalą. Tuo tarpu krikščionys turi vykdyti revoliuciją, kurios graikai, romėnai ir kitos ankstyvosios civilizacijos nepažinojo, kurią išreiškia apaštalas Paulius, kai savo laiške Filemonui užtaria vergą Onesimą ir kviečia jį matyti „jau ne kaip vergą, o daugiau – kaip mylimą brolį“. Tas pats galioja apleisto senolio, niekinamo svetimšalio, nesantuokinio vaiko, tremtinio, ligonių atžvilgiu. (Vatikano radijas)