Lietuvos krikščioniškojo gyvenimo bendruomenės vasaros stovykla „Dėkokime… Švęskime…“

Rugpjūčio 15–18 dienomis Toliejos poilsio namuose (Molėtų raj.) vyko ignacišku dvasingumu gaivinamos Lietuvos krikščioniškojo gyvenimo bendruomenės narių, jų šeimų ir bičiulių vasaros stovykla „Dėkokime… Švęskime…“, subūrusi per 180 dalyvių. Dėkojome Dievui ir šventėme Lietuvos bendruomenės priėmimą į Pasaulinę krikščioniškojo gyvenimo bendruomenių šeimą, kuris įvyko rugpjūčio 2 d. Libane vykusios Pasaulinės asamblėjos metu. 2013 metais taip pat švenčiame 450 metų jubiliejų nuo Bendruomenės pirmtakės – pirmosios Marijos sodalicijos – įkūrimo Romoje, prie jėzuitų kolegijos, 1563 m. Prieš 440 metų, 1573 metais, Marijos sodalicija buvo įkurta ir Vilniuje.

Stovyklą pradėjome švęsdami Mergelės Marijos Ėmimo į dangų iškilmę. Bendruomenės dvasinis asistentas tėvas Algimantas Gudaitis SJ pasidalijo jėzuitų generalinio vyresniojo tėvo Adolfo Nicolas SJ mintimis, jog jubiliejiniai metai skelbia Dievo širdies šventę; parodo Dievo norą apsaugoti žmoniją nuo jos susinaikinimo; kviečia grįžti prie savo šaknų ir keliauti iki pakraščių, horizontų. Šventinio vakaro metu linksmai prisistatė svečiai iš Prancūzijos, Maltos ir Latvijos krikščioniškojo gyvenimo bendruomenių, svečias iš Londono bei LKG nariai iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio regionų.

Rugpjūčio 16 dieną išmintimi apie dvasinį palydėjimą dalijosi ilgametis jėzuitų ugdytojas ir dvasinių palydėtojų rengėjas tėvas jėzuitas Kenneth Hughes iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Jis pirmiausia pristatė keturis įsitikinimus, labai svarbius palydėjime: 1) Dievas nuolat aktyviai kuria, nuolat veikia gamtoje, žmonėse, įvykiuose. Todėl kūrinija nuolat ir dabar kažką apie Dievą apreiškia. Mes nematome Dievo, tačiau patiriame jo veikimą; 2) Dievas mus sutinka ten, kur esame. Ne ten, kur mes turime būti, ne ten, kur manome, jog turime būti, bet mūsų dabartyje; 3) Dievas gerbia mūsų laisvę, leidžia daryti klaidas, ignoruoti jo ženklus; 4) Dievas kiekvieną kviečia draugauti ir bendradarbiauti. Draugystė remiasi savęs pažinimu, skaidrumu ir pasitikėjimu. Padedami tėvo Kenneth, bandėme suprasti, kuris, „meistriškumo“ ar „slėpinio“, palydėjimo modelis veda į didesnę laisvę ir Dievo veikimo patirtį. Gilinomės į kontempliaciją, kaip ilgą, mylintį žvilgsnį į realybę. Popietinėje dalyje klausėmės mokymo apie jausmų svarbą.

Vakare, lydimi brolio kapucino Tomo Pilch, tėvų jėzuitų bei vaikų, su deglais ėjome „Šviesos keliu“, kuris vedė nuo susitikimo su Dievu patirties degančiame krūme bei išėjimo iš Egipto kartu su Moze iki Krikšto pažadų atnaujinimo.

Rugpjūčio 17 dieną sulaukę brangaus svečio apaštališkojo nuncijaus arkiv. Luigi Bonazzi klausėmės Maltos krikščioniškojo gyvenimo bendruomenės nario Edvardo Varingtono pasidalijimo tema „Bendruomenė. Ignaciškasis dvasingumas. Misija“. Jis sakė, jog bendruomenės požiūris į vaikus lemia, ar ji gyvens, ar mirs. Jeigu bendruomenei vaikai trukdo melstis, ji žus; jeigu teikia džiaugsmo – gyvuos. Svečias matė mūsų bendruomenę kaip tą, kurioje šeimos gyvenimas ir draugystė gali stipriai ir giliai augti; kur nesusituokę jaučiasi saugūs, randa draugystę ir intymumą su Kristumi, o per Kristų su kitais žmonėmis. Bendruomenės ryšiai kreipia mus į misiją ir padeda misijai, duoda šviesos būnant tamsoje ir teikia viltį.

Popietinėje dalyje įspūdžiais ir žinia iš Libane vykusios Pasaulinės asamblėjos dalijosi sugrįžę delegatai: Kristina Rankelytė, Liuda Varnelienė, tėvas Algimantas Gudaitis SJ.

Dalintasi, jog Asamblėjos vieta buvo pasirinktas Libanas dėl solidarumo su Sirijos, Egipto ir Libano krikščionimis. Joje dalyvavo delegatai iš 66 šalių. Asamblėjos šūkis „Nuo mūsų šaknų iki pakraščių“ skatino atpažinti, kas mes esame, ir kvietė eiti į pakraščius ir paribius, kuriais Pasaulio KG bendruomenė įvardijo tris: globalizacija ir skurdas, rūpinimasis šeima ir ekologija. Perduota ir Asamblėjoje sakyta jėzuitų generalinio vyresniojo tėvo Adolfo Nicolas SJ kalba.

Buvome nudžiuginti Lietuvos ir Latvijos provincijolo tėvo Gintaro Vitkaus SJ bei naujojo Panevėžio vyskupo Liongino Virbalo SJ apsilankymu bei padrąsinimo ir sveikinimo žodžiais.

Vakaras buvo skirtas jaunųjų dalyvių talentams parodyti. Diena baigėsi mūsų bendruomenės nario Tomo šokių pamokėle.

Rugpjūčio 18 dieną, padedami Edvardo Varingtono, peržvelgėme stovykloje išgyventus įvykius. Svečias matė jaunas šeimas kaip perduodamo tikėjimo ženklą; optimalų vienišų ir pagyvenusių žmonių skaičių kaip brandos, patirties augimo ir savęs atidavimo ženklą; daug didesnį moterų nei vyrų skaičių kaip kvietimą moterims vis labiau žvelgti į Marijos, atsiliepiančios Šventosios Dvasios veikimui, pavyzdį. Bendruomenėje yra nemažai žmonių, atlikusių ignaciškąsias rekolekcijas -Dvasines Pratybas, ši patirtis padeda augti tikėjimu ir kviečia dalytis šiuo turtu su kitais.

Kiekvieną šventinės stovyklos dieną šventėme šv. Mišias ir galėjome glaustis prie Jėzaus širdies Švč. Sakramento adoracijoje. Jaunieji stovyklautojai buvo globojami skautų, taip pat susidomėję klausėsi Monikos Norbutaitės paskaitėlių apie Kūno teologiją.

Lietuvos Krikščioniškojo gyvenimo bendruomenės informacija