Penkeri metai nuo pogromo prieš krikščionis Orisos valstijoje, Indijoje

Rugpjūčio 25-ąją sukanka penkeri metai nuo pogromo prieš krikščionis pradžios Orisos valstijoje, Indijos rytuose, ir aplinkiniuose rajonuose. Prireikė mėnesių, kol užgeso visi gaisrai ir baigėsi galbūt didžiausias krikščionių persekiojimas Indijoje.

Galima priminti, kad rugpjūčio 23-osios naktį buvo nužudytas radikalių pažiūrų induistų mokytojas Laxmanananda ir keturi jo bendradarbiai, kurie veikė tarp vietinių genčių, stengdamiesi vėl atversti tuos, kurie pasitraukė iš induizmo. Atsakomybę už nusikaltimą prisiėmė maoistų organizacija, nužudymą pasmerkė visi krikščionių lyderiai, tačiau induistų įtūžis nukrypo į visai nekaltus žmones: jų žuvo, oficialiais duomenimis, 56, neoficialiais virš šimto. Tūkstančiai buvo sužeista, kelios dešimtys tūkstančių tapo pabėgėliais, sudeginta per 5 600 būstų ir 256 religiniai pastatai: bažnyčios, bažnytinės institucijos, centrai, mokyklos.

Šiandien jau gana aišku, kad induistų mokytojo smurtinė mirtis buvo ne priežastis, o pretekstas smurtui prieš krikščionis. Surinkti duomenys rodo, kad atakos buvo sistemingos ir koordinuotos, suplanuotos anksčiau, liaudies emocijos jau anksčiau buvo specialiai kurstomos religinių ir ideologinių, politinių ir ekonominių interesų.

Dalis niokojimuose dalyvavusių asmenų buvo patraukti, per didelius vargus, teisminėn atsakomybėn. Tačiau daug kaltinamųjų yra beveik neliečiami: pavyzdžiui, Orisos valstijos parlamentaras Manoj Pradhan, radikalaus induizmo atstovas. Jis buvo apkaltintas dalyvavimu devyniose žmogžudystėse, tačiau išleistas už užstatą grasino ir baugino liudytojus. Policija buvo areštavusi kelis šimtus prievartoje dalyvavusių asmenų, susijusių su radikaliomis induistų politinėmis organizacijomis, tačiau didžioji dalis iš jų buvo paleisti.

Dėl to, dėl teisminių procesų lėtumo, dėl teisėsaugos vangumo, dėl šališko ir skuboto kaltinamųjų išteisinimo Orisos krikščionių lyderiai ne kartą buvo išreiškę savo pasipiktinimą, nusivylimą ir reikalavimą, kad būtų gerbiamos jų konstitucinės teisės ir teisingumas. (Vatikano radijas)