Daugelio Europos kraštų viešajai nuomonei būdingas Europos supratimas retai yra paremtas
istorijos pamatu. Dauguma ją suvokia kaip tolimą, svetimą ar net priešišką biurokratinių
institucijų bendriją. Valstybės tarpusavyje vis labiau susaistomos ekonominiais, politiniais
saitais, teisiniais normatyvais. Ar galima pereiti nuo dažnai sutinkamo skeptiško
nusistatymo link atviro, veiklaus požiūrio?
Ką daryti, kad naujai suskambėtų
frazė, kurią dažnai mėgo kartoti bendros Europos „tėvai kūrėjai“– vokietis Konrad
Adenauer, prancūzas Robert Schuman ir italas Alcide De Gasperi: „Tai, kas mus jungia,
yra stipriau nei tai, kas mus skiria“?
Naujai semtis stiprybės iš bendrumo
kviečia Riminio Susitikimas, skatinantis puoselėti draugystę tarp tautų. Šiemet rugpjūčio
18-24 dienomis vyksiantį renginį jau 34 kartą organizuoja katalikų bendruomenė „Bendrystė
ir išlaisvinimas“, itališkai žinoma „Comunione e liberazione“ pavadinimu.
Renginys
prasidės atidarant parodą „Simfonija, kylanti iš naujo pasaulio. Suvienyta Europa
nuo Atlanto iki Uralo“, kurią pristato Subsidiarumo skatinimo fondas. Pasak šio fondo
prezidento Giorgio Vittadini, „idėjos yra svarbios, tačiau labai svarbūs ir liudijimai.
Sukvietėme asmenis, pristačiusius darbus ir veiklą skirtingose srityse – kultūros,
mokslo, ugdymo sferose, solidarumo, ekumenizmo plotmėje – jie fiksavo, kaip gali būti
išgyvenama vienybė tarp asmenų, priklausančių skirtingoms Europos tautoms. Ši idėja
gali tapti atspirties tašku Europos sampratai, kurioje svarbiausią vietą užimtų asmuo
ir tautos, o ne anoniminiai biurokratijos aparatai, institucijos, neretai suvokiamos
kaip tolimos ar net priešiškos. Tai Europa, pasižyminti vienybe skirtybėse“.
Šių
metų susitikimo tema – „Žmogus: kritinė būklė“ atkreipia dėmesį į gražiausią ir tuo
pat metu dramatiškiausią kūrinį žemėje: žmogų, ar tiksliau, kritinę būklę, kurią šiuo
metu žmonės išgyvena, rašoma oficialioje Riminio susitikimo svetainėje.
Žmogus
šiais laikais išgyvena įtampą ne tik tuomet, kai autoritariniai režimai kėsinasi į
esmines laisvės ir egzistencijos sąlygas, tačiau ir tuomet, kai santvarkos, kur užtikrinta
demokratijos laisvė, cenzūruoja ar siekia apmarinti žmogaus širdies troškimus. Viena
didžiausių grėsmių, kurias patiria šių dienų jaunimas – troškimų, įkvėpimo malšinimas,
kviečiant „įsipatoginti“ vartotojiškumo kultūroje, kurią bruka visuomenė. Šiandien
šis reiškinys akivaizdus visiems, tad Riminio susirinkimas nesiekia pabrėžti neigiamų
aspektų ar įjungti pavojaus signalo. Norima paliudyti, kad yra įmanoma padėti žmogui
bet kurioje pasaulio dalyje; patvirtinti, kad šiandien, kaip ir vakar, yra žmonių,
kurie atranda savyje stiprybės, troškimų, veiklios kibirkšties, kurią įžiebia gal
koks susitikimas, įvykis ar išgyventos aplinkybės. Taigi, Riminio iniciatyva siekiama
patvirtinti, kad žmogaus laisvė prabyla per poreikį suvokti tikrovę, vertinti ir kurti
ją ne pagal kažkokias schemas ir projektus, primestus iš šalies, tačiau remiantis
savo poreikiais ir troškimais.
Riminio susitikime, šalia diskusijų, konferencijų,
bus gausu ir sporto ar kultūrinių renginių – parodų, spektaklių, filmų pristatymų.
(Vatikano radijas)