Riminio Susitikimas: atrasti Europą iš naujo

Daugelio Europos kraštų viešajai nuomonei būdingas Europos supratimas retai yra paremtas istorijos pamatu. Dauguma ją suvokia kaip tolimą, svetimą ar net priešišką biurokratinių institucijų bendriją. Valstybės tarpusavyje vis labiau susaistomos ekonominiais, politiniais saitais, teisiniais normatyvais. Ar galima pereiti nuo dažnai sutinkamo skeptiško nusistatymo link atviro, veiklaus požiūrio?

Ką daryti, kad naujai suskambėtų frazė, kurią dažnai mėgo kartoti bendros Europos „tėvai kūrėjai“– vokietis Konrad Adenauer, prancūzas Robert Schuman ir italas Alcide De Gasperi: „Tai, kas mus jungia, yra stipriau nei tai, kas mus skiria“?

Naujai semtis stiprybės iš bendrumo kviečia Riminio Susitikimas, skatinantis puoselėti draugystę tarp tautų. Šiemet rugpjūčio 18-24 dienomis vyksiantį renginį jau 34 kartą organizuoja katalikų bendruomenė „Bendrystė ir išlaisvinimas“, itališkai žinoma „Comunione e liberazione“ pavadinimu.

Renginys prasidės atidarant parodą „Simfonija, kylanti iš naujo pasaulio. Suvienyta Europa nuo Atlanto iki Uralo“, kurią pristato Subsidiarumo skatinimo fondas. Pasak šio fondo prezidento Giorgio Vittadini, „idėjos yra svarbios, tačiau labai svarbūs ir liudijimai. Sukvietėme asmenis, pristačiusius darbus ir veiklą skirtingose srityse – kultūros, mokslo, ugdymo sferose, solidarumo, ekumenizmo plotmėje – jie fiksavo, kaip gali būti išgyvenama vienybė tarp asmenų, priklausančių skirtingoms Europos tautoms. Ši idėja gali tapti atspirties tašku Europos sampratai, kurioje svarbiausią vietą užimtų asmuo ir tautos, o ne anoniminiai biurokratijos aparatai, institucijos, neretai suvokiamos kaip tolimos ar net priešiškos. Tai Europa, pasižyminti vienybe skirtybėse“.

Šių metų susitikimo tema – „Žmogus: kritinė būklė“ atkreipia dėmesį į gražiausią ir tuo pat metu dramatiškiausią kūrinį žemėje: žmogų, ar tiksliau, kritinę būklę, kurią šiuo metu žmonės išgyvena, rašoma oficialioje Riminio susitikimo svetainėje.

Žmogus šiais laikais išgyvena įtampą ne tik tuomet, kai autoritariniai režimai kėsinasi į esmines laisvės ir egzistencijos sąlygas, tačiau ir tuomet, kai santvarkos, kur užtikrinta demokratijos laisvė, cenzūruoja ar siekia apmarinti žmogaus širdies troškimus. Viena didžiausių grėsmių, kurias patiria šių dienų jaunimas – troškimų, įkvėpimo malšinimas, kviečiant „įsipatoginti“ vartotojiškumo kultūroje, kurią bruka visuomenė. Šiandien šis reiškinys akivaizdus visiems, tad Riminio susirinkimas nesiekia pabrėžti neigiamų aspektų ar įjungti pavojaus signalo. Norima paliudyti, kad yra įmanoma padėti žmogui bet kurioje pasaulio dalyje; patvirtinti, kad šiandien, kaip ir vakar, yra žmonių, kurie atranda savyje stiprybės, troškimų, veiklios kibirkšties, kurią įžiebia gal koks susitikimas, įvykis ar išgyventos aplinkybės. Taigi, Riminio iniciatyva siekiama patvirtinti, kad žmogaus laisvė prabyla per poreikį suvokti tikrovę, vertinti ir kurti ją ne pagal kažkokias schemas ir projektus, primestus iš šalies, tačiau remiantis savo poreikiais ir troškimais.

Riminio susitikime, šalia diskusijų, konferencijų, bus gausu ir sporto ar kultūrinių renginių – parodų, spektaklių, filmų pristatymų. (Vatikano radijas)