Religinis turizmas ir aplinkosauga

Vasara tai metas, kai galime ne tik važiuoti į pajūrį ar kalnus, tačiau ir aplankyti abatijas, vienuolynus, šventoves – taigi vietoves, kuriose glūdi istorinės ir meninės tikėjimo įkultūrinimo šaknys, bei pasisemti dvasinės ramybės, pailsėti bei pasidžiaugti meno grožybėmis. Jau kurį laiką piligrimystės ir „religinis turizmas“, kai keliauja minios žmonių, auga, nepaisant ekonominės krizės. Tačiau kiek šis reiškinys kainuoja aplinkai? Šią temą apžvelgia internetinio katalikiško portalo „Aleteia“ žurnalistai.

Ir šią vasarą religinis turizmas suburs milijonus krikščionių, keliaujančių į šventas vietas, išsibarsčiusias po visą pasaulį – pradedant nuo Meksikos, kur, Pasaulio turizmo organizacijos duomenimis, pagerbti Gvadalupės Madonos kasmet atvyksta apie 10 milijonų piligrimų. Katalikybės širdis Roma sulaukia apie 7 milijonų maldininkų. Galima vardyti ir toliau: Medžjugorjė, Jeruzalė, Asyžius, Lurdas, kurie kartu su kitomis religinėmis vietovėmis kasmet pritraukia daugiau nei 300 milijonų lankytojų. Šie piligrimų srautai atneša maždaug 18 milijardų dolerių apyvartą.

Reikėtų paminėti ir popiežiaus Pranciškaus poveikį – jį išrinkus, padidėjo susidomėjimas kulto vietomis. Tą liudija internetinių paieškų duomenys, fiksavę ryškų viešbučių paklausos didėjimą piligrimų traukos vietose. Beje, šalia kitų istorinių gausiai lankomų kulto vietovių, po popiežiaus Pranciškaus išrinkimo minios piligrimų ėmė plūsti į Buenos Aires. Pasak miesto mero, ruošiamasi sudaryti piligriminį maršrutą pristatantį vietas, kuriose dažniausiai lankydavosi Bergoglio, būdamas vyskupu ar kardinolu.

„Aleteia“ žurnalistai atkreipia dėmesį į kartu su maldininkų srautų augimu iškylančią problemą – kad daugėja ir lėktuvų, traukinių, autobusų maršrutų, didėja ir atliekų kiekiai, pagaminama daugiau dujų, kurios teršia aplinką.

Šia problema susirūpino „Ekologiškai švarios piligrimystės tinklas“, oficialiai gimęs Asyžiuje 2011 m. Šis projektas stengiasi apvienyti piligrimysčių centrus visame pasaulyje siekiant bendro tikslo – kad religinio pobūdžio kelionės atitiktų aplinkos apsaugos ir tvarumo kriterijus. Kaip rašoma judėjimo tinklalapyje, imtis šio projekto paskatino tokia mintis: „Kodėl švenčiausios pasaulio vietovės nėra švariausios ir labiausiai prižiūrimos vietos? Ar faktas, jog jos laikomos šventomis, neskatina paversti jų ir labiau ekologiškomis?“ Tai vienas didžiausių judėjimų, besirūpinančių klimato kaitos problemomis, inicijuotas devynių pagrindinių pasaulio religijų. Jo tikslas – įkvėpti religinius lyderius, piligrimus, savivaldybes ir piligrimysčių centrų atstovus stengtis, kad piligrimystės būtų ekologiškenės, pripažinti visų tikinčiųjų, kaip Dievo Kūrinijos sergėtojų, kolektyvinę bei asmeninę atsakomybę.

Tinklui jau priklauso 25 piligrimystės centrai visame pasaulyje, į kuriuos plūsta visus tikėjimus išpažįstantys maldininkai: tai Asyžius, Santjago di Compostela, Jeruzalė, Kenterberis, sikhų šventasis miestas Amritsar Indijoje, armėnų krikščionybės centras Ečmiadzinas, induistų šventasis miestas Varanasi. Iniciatyvai pradžią davė Religijų ir išsaugojimo aljansas (Arc), filantropinė organizacija, globojama Anglijos princo Pilypo. Taigi tai aplinkosaugos problemos, kurios rūpinasi Kūrinijos išsaugojimu. O ką religiniam turistui siūlo šios kelionės, poilsio-grožio derinys?

Pasak monsinjoro Mario Lusek, Italijos Vyskupų konferencijos turizmo ir laisvalaikio nacionalinio skyriaus direktoriaus, „keliaujančiam žmogui, tikinčiajam, kuris nori sustiprinti tikėjimą, poilsio laikas suteikia progą pasigrožėti dailės ir muzikos kūriniais, architektūros ir gamtos paminklais, susipažinti su tradicijomis, aplankyti prasmingas ir reikšmingas erdves, pasimelsti ir šlovinti Viešpatį, gilinti vertybes“. O kaip dar būdamas kardinolu sakė Josephas Ratzingeris, susitikimas su grožiu gali sukrėsti sielą ir atverti jai akis. (Vatikano radijas)