Lietuvos spaudos apžvalga (rugpjūčio 4 d.)

Šią savaitę Lietuvoje pradėtos minėti Žemaičių krikšto jubiliejaus iškilmės šalies spaudoje sulaukė išies nemažai dėmesio. Nacionalinio radijo ir televizijos transliuotojo portale „Lrt.lt“ paskelbtas straipsnis „Telšiuose prasidėjo Žemaičių krikšto jubiliejaus iškilmės“ pristato jubiliejinių renginių pradžią.

„Lietuvos žinių” publikacijoje „Nepastebimos krikščionybės dovanos“ istorikas Liudas Jovaiša apsvarsto Žemaičių krikšto reikšmę ir prasmę šiandien. Pasak jo, krikščionybės atėjimas į Lietuvą davė pradžią daugeliui šiuo metu savaime suprantamų kasdienio gyvenimo reiškinių, kurių nebereflektuojame – jie tokie įprasti ir būtini kaip oras, kuriuo kvėpuojame. Pavyzdžiui, būdama Rašto religija, ji atnešė į Lietuvą rašto kultūrą. Krikščionybė, kuriai rūpėjo pasiekti kiekvieną žmogų, ne vien pasirūpino „įraštinti“ lig tol vien sakytinę vietos gyventojų kalbą, bet ir tokiu būdu ją išsaugodama sudarė sąlygas rastis kalbos vartojimu grįstam moderniam tautiniam sąjūdžiui, o galiausiai ir etniniu pagrindu susikūrusiai valstybei. Esame europiečiai ir dėl krikščionybės suformuotos, tegu ir sekuliarizuotos bei nebereflektuojamos, etinės sistemos. Net jei viešųjų ir privačių interesų derinimas dabar yra užėmęs Dekalogo vietą, jis vis tiek remiasi krikščionišku sąžinės balso imperatyvu, - rašo Liudas Jovaiša.

Keletą publikacijų krikšto jubiliejui skiria dienraštis „Bernardinai.lt“. Tarp jų reikėtų paminėti pokalbį su Telšių vyskupu augziliaru Linu Vodopjanovu. Vyskupas, apžvelgęs jubiliejaus minėjimo programą ir kontekstą, kalba ir apie šių dienų evangelizaciją bei ganytojo užduotis. Teigdamas, kad negalime sustoti prie to, ką jau turime, jis ragina ir toliau aktyviai darbuotis, skelbiant Gerąją Naujieną. Jis pacituoja apaštalą Paulių, kuris ragino „skelbti laiku ir ne laiku“, bei popiežių Pranciškų, raginantį visus pasiraitoti rankoves, nes reikia dar daug ką nuveikti.

Kita „Bernardinai.lt“ publikacija Žemaičių krikšto jubiliejaus kontekste - interviu su kun. Viktoru Daujočiu, kuruojančiu Telšių vyskupijos jaunimo sielovadą, kuriame svarstoma, kiek mes padarome, kad jaunimas turėtų galimybę atrasti vietą Bažnyčioje. Kunigo nuomone, galima visos Lietuvos mastu pasakyti, kad dar labai trūksta žmonių, kurie galėtų kiekvienoje parapijoje pasiūlyti veiklą jaunimui. Nepaisant to, vilties daug – jaunimas ieško, kartais nerasdamas atramos parapijoje, randa ją kitur. Neretai jauni žmonės užsidega pabuvę kartu ir kartais netgi ima patys burti, kviesti draugėn ar šlovinti, jungtis į kažkokią neformalią grupelę bažnyčioje, ir jų iniciatyva yra be galo graži ir sveikintina.

Portalas „Delfi“ paskelbė laikraščio „Ūkininko patarėjas“ parengtą straipsnį „Kodėl Lietuva pasirinko Vakarų bažnyčią?“, kuriame istorikas Vytenis Almonaitis ir filosofas Valdas Pruskus dalijasi mintimis, dėl kokių priežasčių XIV amžiaus
, kurios valdovų dvarai buvo perdėm stačiatikiški, pasirinko Vakarų bažnyčią. Pasak akademikų, nepaisant to, kad stačiatikybei Lietuvoje buvo pakloti gana tvirti pamatai, bizantiški slavų misionieriai vis dėlto „liko nieko nepešę“ - Lietuva tapo paskutine katalikiška valstybe į rytus nuo Lenkijos. Anot V. Almonaičio, nors stačiatikybė tarsi nebuvo „nusikaltusi“ lietuviams, ką tik padovanojo Lietuvos valstybei senąjį slavišką raidyną, tačiau LDK valdovams užteko politinės nuovokos suprasti, kad Lietuvos vieta - tarp Vakarų civilizacijos šalių.

Kitas renginys, atspindėtas kelių žiniasklaidos priemonių – Kryžių kalno atlaidai. Portalas „Lrt.lt“ ir dienraštis „Lietuvos rytas“ informuoja, kad paskutinį liepos sekmadienį tradiciškai vyko garsios piligrimystės vietos – Kryžių kalno – atlaidai, į kuriuos kasmet susirenka tūkstančiai maldininkų iš Lietuvos ir užsienio. Šiemet atlaidai skirti palaimintojo Jono Pauliaus II apaštalinės kelionės Lietuvoje 20-mečio minėjimui ir Žemaičių Krikšto 600 metų jubiliejui. Pamokslą per pamaldas sakęs Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius pabrėžė, kad be tikėjimo Kryžių kalnas tebūtų kultūros paveldo objektu ir kvietė tikinčiuosius malda stiprinti ryšį su Viešpačiu.

Laikraštis „Lietuvos rytas“ pamini ir kitus bažnytinius savaitgalio renginius. Publikacijoje „Tarp maldininkų pirštų savaitgalį virpėjo rožinio karoliukai“ aprašomi Šv. Onos atlaidai, vykę Anykščiuose, Vievyje ir daugybėje kitų parapijų, bei Utenoje savaitgalį vykęs Panevėžio vyskupijos Gyvojo Rožinio draugijos kongresas, Aukštaitijos katalikų šventė, kasmet surengiama vis kitoje vyskupijos parapijoje.