Vis daugiau nerimo dėl Sirijoje dingusio italų jėzuito Paolo Dall’Oglio, apie kurį
neturima žinių nuo liepos 28 dienos. Šis jėzuitas Sirijoje pragyveno daug metų, čia
buvo įsteigęs vienuolinę bendruomenę. Praėjusiais metais valdantysis režimas jam nurodė
išvykti iš šalies, mat netoleravo kritinių pastabų ir komentarų, kuriuos jėzuitas
skelbė apie režimą. Tačiau progai pasitaikius Dall’Oglio grįžo į Siriją pro Turkiją,
į teritoriją, kurią kontroliavo sukilėliai, ir čia vykdė tarpininkavimo ir humanitarinės
pagalbos misijas. Per vieną iš jų jėzuitas ir dingo – jis turėjo susitikti su vienu
džihadistų vadu deryboms dėl libaniečių televizijos žurnalistų išlaisvinimo. Dingimo
aplinkybės neaiškios – sukilėlių ir opozicijos grupės veikia nepriklausomai, kovoja
ir tarpusavyje, kovų zonoje žmogus gali žūti dėl absurdiškos smulkmenos. T. Dall’Oglio
buvo perspėjęs, kad kelias dienas gali likti be kontakto su išore, tačiau jau prabėgo
pakankamai laiko. Italijos užsienio reikalų ministrė, kurios žinyba pradėjo tyrimą
dėl jėzuito, taip pat užsiminė, kad Dall’Oglio atsidūrė vienos iš grupuočių rankose.
T. Dall’Oglio situaciją atidžiai seka Šventasis Sostas, yra informuojamas
popiežius Pranciškus, specialią maldą už jį paskelbė Rytų Bažnyčių kongregacija.
Sirijoje,
Homso mieste, tarp režimo kariuomenės ir sukilėlių yra atsidūręs dar vienas jėzuitas,
olandas Frans van der Lugt, drąsiai nusprendęs nepasitraukti ir likti čia su dar keliomis
dešimtimis krikščionių kvartale, kuriame prieš karą jų gyveno tūkstančiai.
*
Nežinomybė
gaubia ir balandžio 22 dieną pagrobtų dviejų vyskupų, graikų ortodoksų vyskupo Boulous
Yazigi ir sirų ortodoksų vyskupo Gergorios Yohanna Ibrahim likimą, nors praėjo jau
daugiau nei 100 dienų nuo jų dingimo. Vyskupai taip pat dalyvavo vienoje tarpininkavimo
ir išlaisvinimo misijoje, bet patys tapo vienos džihadistų grupės aukomis. Šiomis
dienomis pasirodė žinių, kad jie gyvi ir laikomi Turkijos teritorijoje, tačiau tai
gali būti tik gandai. (Vatikano radijas)