Liepos 28 d. Šiaulių vyskupijoje esančiame Kryžių kalne tikintieji šventė tradicinius
Kryžių kalno atlaidus. Šiais metais kartu minėtas pal. Jono Pauliaus II kelionės Lietuvoje
20 – metis ir Žemaičių Krikšto 600 metų jubiliejus.
Išvakarėse Šiaulių vyskupas
Eugenijus Bartulis vadovavo Kryžiaus keliui, maldomis apjuosusiam Kryžių kalną. Vigilija
daugeliui šiauliečių yra tapusi neatsiejama Kryžių kalno atlaidų dalis, patraukli
tiek vyresnio amžiaus žmogui, tiek jaunimui; burianti nuolatinius bei patraukianti
naujus dalyvius. Tad liepos 27 d. popietę prie pal. popiežiaus Jono Pauliaus II kryžiaus
būriavosi tikintieji, šv. Cecilijos sakralinės muzikos ansamblis, kunigai ir vienuoliai,
iš Kuršėnų atvykusi šv. Jono Krikštytojo parapijos jaunimo grupė, šiltai sutiktas
Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Giesmėmis, maldomis, pamąstymais einamas Kryžiaus
kelias šiais metais prasidėjo prie ką tik pastatytos pirmosios Kryžių kelio stoties
„Viešpats Jėzus nuteisiamas mirti“. Skulptoriaus Vytauto Ulevičiaus ir kalvio Stanislovo
Špuko sukurtą Kryžių kelio stotį pašventino Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Ateityje
iš medžio išdrožtos Kryžiaus kelio stotys juos visą kalną.
Liepos 28-tą, 11val.,
piligrimai rinkosi Šiaulių šv. Petro ir Pauliaus katedroje, iš kur, nešini kryžiumi,
vėliavomis, plakatu „Apginsime šeimą – išsaugosim Lietuvą“ pėsčiomis ėjo į Kryžių
kalną. 14 val. Kryžių kalne prasidėjo Atgailos ir susitaikinimo sakramento šventimas.
15 val. aukotos šv. Mišios, kurioms vadovavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.
Koncelebravo Apaštalinis nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi, Kauno arkivyskupas metropolitas
Sigitas Tamkevičius SJ, Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ ir Telšių vyskupas augziliaras
Genadijus Linas Vodopjanovas OFM, Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis,
Rygos (Latvija) arkivyskupas metropolitas Zbignev Stankevičs. Kryžių kalno atlaiduose
giedojo net 4: Palangos, Kretingos, Gargždų, Mažeikių bažnyčių chorai, grojo Palangos
miesto pučiamųjų instrumentų orkestras “Palangos Orkestras”.
Pamokslą tikintiesiems
sakė Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. Minėdamas Tikėjimo metus,
Kauno arkivyskupas daug dėmesio skyrė tikėjimui. Kryžių kalną metropolitas vadino
Tikėjimo kalnu: „Be tikėjimo jis būtų tik kultūros paveldo objektas, panašus į daugelį
Lietuvos piliakalnių. Žmonių tikėjimas statė šiuos tūkstančius kryžių, todėl atvykstantieji
prie Kryžių kalno pajunta daugiau, nei pamato jų akys. Dievas tyliai, bet stipriai
kalba jo ieškančiam žmogui“, - sakė arkivyskupas. Kryžių kalnas kviečia kiekvieną
mąstyti: ar branginame Kristaus kryžių ir kiek tikėjimas turi vietos mūsų asmeniniame
gyvenime? Atsakydamas Kauno arkivyskupas citavo popiežiaus Pranciškaus Pasaulio jaunimo
dienose išsakytas mintis, kad Jėzus vienijasi su kiekvienu kenčiančiu žmogumi. „Šiais
Tikėjimo metais dažnai kalbame apie krikščioniškąjį tikėjimą, kurio centre stovi nukryžiuotoji
meilė. Susirinkę prie Kryžių kalno pamąstykime, ar išsaugosime, ar apginsime savo
tikėjimą nūnai, kai buldozeriai negriauna mūsų kryžių, bet mūsų tikėjimas patiria
neeilinius išbandymus?“, - klausė arkivyskupas Sigitas Tamkevičius.
Popiežiaus
Pranciškaus sveikinimus Kryžių kalno atlaidų dalyviams perdavė apaštalinis nuncijus
Baltijos kraštams arkivyskupas Luigi Bonazzi. Apaštalinis nuncijus siūlė atnaujinti
maldingumą į šventąjį kryžių: „... Jėzus mūsų, savo mokinių, prašo paimti kryžių...
Tikėjimas į Jėzų Kristų [...] tai vienintelis saugus kelias“. Jei mes Jėzuje ir su
Jėzumi apkabiname savo kasdieninius kryžius, nebe mes nešame kryžių, bet kryžius neša
mus. „Ir įgalina mus Jėzuje ir su Jėzumi blogyje atrasti gėrį, mirtyje – gyvybę, pralaimėjime
– pergalę, nerime – džiaugsmą, vienišume – bendrystę“, - sakė arkivyskupas Luigi Bonazzi.