Popiežius Pranciškus jaunimo maldos budėjime: „Statykime Bažnyčią, kurioje tilptų visa žmonija“ (+video)

Šeštadienio vakarą popiežius Pranciškus dalyvavo Rio de Žaneiro Kopakabanos paplūdimyje vykusiame jaunimo maldos budėjime. Šis susitikimas, vienas kulminacinių Pasaulio jaunimo dienų renginių, panašiai kaip ir uždarymo Mišios sekmadienį, turėjo vykti specialiai šia proga įrengtuose Tikėjimo lakuose – Campus Fidei – Guaratiba priemiesty, į vakarus nuo Rio de Žaneiro, tačiau lietūs patvindė susitikimui numatytus laukus ir baigiamuosius susitikimus teko perkelti į tą patį Kopakabanos paplūdimį, kuriame vyko ir kiti bendrieji PJD renginiai, pradedant atidarymo Mišiomis, antradienį. Šeštadienio vakaro budėjime Kopakabanoje dalyvavo daugiau kaip 2 mln. žmonių.

Budėjimas prasidėjo brazilų jaunimo parengta programa, kurios tema – šv. Pranciškui Kritaus tarti žodžiai: „Atstatyk mano namus“. Kaip ir ankstesnėse Pasaulio jaunimo dienose, šeštadienio vakaro budėjimo metu buvo klausoma kelių jaunuolių liudijimų; paskui jaunimas klausėsi Šventojo Tėvo kalbos, galiausiai susitikimas užbaigtas malda ir Švenčiausiojo Sakramento adoracija.

Popiežius Pranciškus savo kalbą jaunimui pradėjo nuo vakaro pradžioje primintos šv. Pranciškaus istorijos. Melsdamasis priešais Nukryžiuotąjį jis išgirdo balsą: „Pranciškau, eik ir atstatyk, sutaisyk mano namus“. Ir šiandien Viešpats kreipiasi į tikintį jaunimą. Ir šiandien kiekvienas iš jūsų esate kviečiami sekti Viešpatį Bažnyčioje ir būti jo misionieriai. Manau, - sakė Popiežius, - kad galime pasimokyti iš to kas įvyko šiomis dienomis. Turėjome atsisakyti planų šį susitikimą surengti Tikėjimo laukuose Guaratiboje. Gal Viešpats tuo nori mums pasakyti, kad tikrasis tikėjimo laukas, tikrasis Campus fidei, esame mes? Taip, mes, kiekvienas iš mūsų! Būti misionieriumi, būti mokiniu – reiškia pripažinti, kad mes esame Dievo laukas, - sakė Šventasis Tėvas ir toliau „tikėjimo lauko“ simbolį plėtojo naudodamas dirvos, sporto aikštės ir statybų aikštelės įvaizdžius.

Dirva

Jėzus palyginime kalba apie žmogų, kuris išėjo į laukus sėti. Vieni grūdai nukrito ant kelio, ant akmenų, tarp erškėčių ir nesudygo, bet kiti krito į gerą dirvą ir davė didelį derlių (plg. Mt 13,1-9). Tikrasis „Campus fidei“, tikrasis „tikėjimo laukas“ yra kiekvieno iš jūsų širdis, jūsų gyvenimas, - kalbėjo popiežius jaunimui. Jėzus nori ateiti į jūsų gyvenimą nešinas savo Žodžiu, savo artumu. Leiskite Kristui ir jo Žodžiui įteiti į jūsų gyvenimą, leiskite jam sudygti ir augti! Kokia dirva mes esame ir norime būti? Norime būti gera dirva, o ne laikinais krikščionimis. Nenorime būti „iškrakmolintais“ ar fasadiniais krikščionimis, bet trokštame autentiškumo. Žinau, - sakė Popiežius, - kad jūs nenorite gyventi laisvės iliuzijoje, pasiduoti madoms ir tik tam kas šią akimirką naudinga. Žinau, kad jūs norite siekti aukštumų, galutinių pasirinkimų, kurie padaro gyvenimą prasmingą. Kiekvienas tyloje pažvelkime sau į širdį ir sakykime Jėzui, kad norime būti jo sėjos laukas. Sakykime Jėzui: štai čia ir akmenys, ir erškėčiai, bet kartu yra ir derlingos žemės lopinėlis, kurį tau aukoju, kad į jį bertum sėklą. Būkime Jėzaus sėjos dirva.

Sporto aikštė

Jėzus prašo, - aiškinio popiežius Pranciškus, - kad mes jį sektume visą gyvenimą, kad būtume jo mokiniai, kad „žaistume jo komandoje“. Į komandą pakviestas žaidėjas turi treniruotis, turi save tobulinti. Toks yra ir Viešpaties mokinių gyvenimas. Jėzus mums siūlo daugiau negu pasaulio čempionų taurė! Jis mums siūlo gyventi laimingą ir vaisingą gyvenimą, jis mus siūlo nesibaigiančią ateitį kartu su Juo, amžinąjį gyvenimą. Bet kartu jis prašo, kad būtume „geros formos“, kad nuolat lavintumės nebijodami jokių gyvenime pasitaikančių situacijų. Jis prašo, kad liudytume tikėjimą, palaikytume su Juo nuolatinį dialogą: malda, sakramentais, broliška meile, sugebėjimu suprasti, atleisti, priimti, padėti kiekvienam žmogui, nė vieno neatstumti.

Statybų aikštelė

Kai mūsų širdis yra gera dirva, priimanti Dievo Žodį, kai stengiamės gyventi kaip krikščionys, pajuntame, kad nesame vieni, kad priklausome didelei tuo pačiu keliu einančių brolių šeimai: priklausome Bažnyčiai, tampame Bažnyčios statytojais ir jos istorijos veikėjais. Šv. Petras mums sako, kad Bažnyčioje mes esame gyvieji akmenys (1Pt 2,5). Jėzus mus prašo statyti jo Bažnyčią. Jis mus prašo statyti ne mažą koplytėlę, kurioje tilptų maža žmonių grupelė, bet prašo statyti gyvą Bažnyčią, tokią didelę, kad joje tilptų visa žmonija, kad ji būtų visų namai! Jis man ir jums sako: „Eikite ir padarykite mano mokiniais visas tautas“. Šį vakarą jam atsakykime: „Taip, Viešpatie, ir aš noriu būti gyvasis akmuo; visi drauge norime statyti Jėzaus Bažnyčią“. Nuo ko pradėti? Čia Popiežius priminė palaimintosios Kalkutos Motinos Teresės pavyzdį. Kai vieną kartą buvo jos paklausta ką reikia pakeisti Bažnyčioje, nuo ko pradėti: ji atsakė: „nuo jūsų ir nuo manęs“ (Vatikano radijas)