Popiežius Pranciškus dalyvavo PJD Kryžiaus kelyje. „Ko mus moko Kristaus kryžius?“ (+video)

Kryžiaus kelias – tai vienas pagrindinių visų Pasaulio jaunimo dienų momentų nuo pat šios tradicijos pradžios. Palaimintasis Jonas Paulius II 1984 m. įteikė jaunimui kryžių, kuris nuo to laiko keliauja su jaunimu per visus žemynus, per įvairiausias jaunų žmonių gyvenimo situacijas. Pastaruosius dvejus metus Pasaulio jaunimo dienų kryžius keliavo po Brazilijos vyskupijas. O štai penktadienio vakarą tą patį kryžių jaunimas nešė Kopakabanos paplūdimyje vykusiose Kryžiaus kelio pamaldose. Trylika Kryžiaus kelio stočių buvo įrengta palei vandenyno krantą einančioje pagrindinėje Kopakabanos alėjoje; keturioliktoji – ant pakylos, šalia popiežiaus sosto.

Šia proga sakytoje kalboje popiežius Pranciškus prašė jaunimą širdyje sau užduoti tris klausimus: Ką jūs, Brazilijos jaunime, sudėjote į Kristaus kryžių kai jis per šiuos dvejus metus keliavo per jūsų vyskupijas? Ką Kryžius paliko jumyse? Ko mus moko Kristaus kryžius?

Komentuodamas pirmą klausimą, Popiežius primena seną Romos Bažnyčios išsaugotą padavimą, pasak kurio apaštalas Petras, išsigandęs Nerono persekiojimų, bėgo iš Romos ir sutiko priešinga kryptimi einantį Jėzų. „Viešpatie, kur eini?“, paklausė Petras. „Einu į Romą, kad mane dar kartą nukryžiuotų“, atsakė Jėzus. Petras suprato, kad jis turi drąsiai sekti Jėzų, bet visų pirma suprato, kad Jėzus jo nepliks vieno kelyje. Jėzus jį myli iki mirties, iki kryžiaus mirties. Savuoju kryžiumi, - aiškino Popiežius jaunimui, - Jėzus vienijasi su kiekvienu kenčiančiu žmogumi, su visomis tyliomis smurto aukomis, su visais neturinčiais balso, ypač su nekaltais ir negalinčiais apsiginti, su sunkumų prislėgtomis šeimomis, apraudančiomis savo mirusius vaikus ar besisielojančiomis dėl to, kad jų vaikai tapo narkotikų aukomis. Nukryžiuotas Jėzus vienijasi su visais kas kenčia badą, kai tuo metu pasaulyje kasdien išmetamos tonos maisto, vienijasi su persekiojamaisiais dėl tikėjimo, dėl įsitikinimų, dėl odos spalvos. Jėzus vienijasi su visais kas matydami egoizmą ir korupciją prarado pasitikėjimą politinėmis institucijomis, kas prarado tikėjimą Bažnyčia ar net Dievu dėl krikščionių ir Evangelijos tarnų duoto blogo liudijimo. Jėzus priima visus išskėstomis rankomis, mūsų kryžius užsideda ant savo pečių ir sako: „Drąsos, nesi vienas. Aš tau padėsiu jį nešti, nes aš nugalėjau mirtį, atėjau duoti tau gyvenimą ir sugrąžinti viltį“.

Į klausimą „Ką kryžius paliko tuose žmonėse, kurie jį matė ir prie jo prisilietė? Ką kryžius palieka kiekviename iš mūsų?“, Popiežius atsako: Mumyse kryžius palieka nepalaužiamą tikrumą, kad Dievas mus myli. Jo meilė tokia didelė, kad jį įsiskverbia į mūsų nuodėmę ir ją sunaikina, paliečia mūsų kančią ir duoda jėgų ją pakelti, paliečia netgi mirtį, ją nugali ir mus išvaduoja. Kristus mums duoda viltį ir gyvenimą. Jo kryžius, buvęs pralaimėjimo ir mirties įrankiu, tapo meilės ir gyvybės pergalės ženklu. Kiekvieną gyvenimo kryžių, mažą ar didelį, galime nešti kartu su Viešpačiu.

Ir galiausiai trečiasis klausimas: „Ko kryžius mus moko gyvenime?“ Popiežius Pranciškus aiškina, jog kryžius visų pirma mus ragina užsikrėsti iš jo spinduliuojančia meile. Mus moko į kitą žmogų žiūrėti su gailestingumu ir meile, padėti kenčiančiam, išeiti iš savęs ir ištiesti jam ranką. Ėjome Kryžiaus keliu, matėme Pilotą, Kirėnietį, Mariją, moteris... Ar norime būti kaip Pilotas, kuriam pritrūko drąsos eiti prieš srovę ir jis nusiplovęs rankas pasmerkė Jėzų mirčiai? Kryžius mus moko sekti Kirėniečiu, padėjusiu Jėzui nešti tą sunkų medžio rąstą. Jis mus ragina sekti Marija ir kitomis moterimis, su meile lydėjusiomis Jėzų iki galo. O tu, jaunuoli, - klausia popiežius Pranciškus, - kas tu nori būti? Pilotas? Kirėnietis? Marija? (Vatikano radijas)