Kas yra Pranciškus? Kard. Kasperio interviu italų spaudai.

Ilgoką straipsnį tokia antrašte antradienio, liepos 16 d., numeryje skelbia Italijoje populiarus dienraštis „Il Foglio“. Dienraščio bendradarbis Marco Burini apie popiežių Pranciškų, apie dabartinę Bažnyčios situaciją ir apie galimas naujoves kalbasi su buvusiu Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininku kard. Walteriu Kasperiu.

Popiežiaus Pranciškaus išrinkimą ir jo pontifikato pradžią pasaulietė spauda komentuoja kaip epochinės reikšmės pasikeitimus Bažnyčios gyvenime, tačiau, pasak kardinolo Kasperio pasikeitimai yra prasidėję jau kur kas anksčiau. Dvidešimtojo amžiaus pradžioje tik ketvirtadalis katalikų gyveno už Europos ribų, o amžiaus pabaigoje Europoje gyveno tik ketvirtadalis katalikų, o už jos ribų, visų pirma pietiniame pusrutulyje, gyveno trys ketvirtadaliai. Tad europocentrizmo Bažnyčioje nykimas šia prasme yra gana dėsningas reiškinys. Be to, jau kuris laikas matome silpnus ir pavargusius Europos krikščionis, kai tuo pat metu Afrikoje ir Azijoje Bažnyčia yra gyva ir auga. Pagaliau, europocentrizmas išnyko taip pat politiniame ir ekonominiame gyvenime. Žinoma, tai nereiškia, kad Europos Bažnyčia jau visiškai nesvarbi. Roma ir toliau yra regimas Katalikų Bažnyčios centras.

Popiežiaus Pranciškaus negalima įsprausti į seną europietišką konservatyvumo ir pažangumo priešpriešos schemą, mano kard. Kasperis. Naujasis Popiežius nėra nei konservatorius, nei progresistas. Jis nori neturtingos ir neturtingųjų Bažnyčios, puikiai suprasdamas, kad didelė dalis žmonių gyvena skurde ir kad jie Bažnyčiai turi rūpėti. Mums įprastas vakarietiškos civilizacijos modelis visos Bažnyčios mastu jau nepasiteisina. Mes esame mažuma ir kalbant apie likusį pasaulį mūsų naudojamas terminas „Trečiasis pasaulis“ jau netinkamas. Yra ne trečias, bet naujas pasaulis, visi tie kraštai, kurie nėra Vakarai.

Daug kas popiežiumi Pranciškumi nusivils. Konservatyvieji jau nusivylė. Jie ilgisi Benedikto intelektualumo. Jie nepatenkinti, kad Pranciškus naikina barokinį ir anachronistinį popiežiškąjį dvarą, - sakė kard. Kasperis. Pasak jo, nusivils ir progresistai. Tai tiesa, kad Pranciškus pakeitė popiežiavimo stilių, bet jis nekeis turinio. Jį ir Benediktą jungia doktrinos vientisumas: nebus naikinamas nei kunigų celibatas, nei moterys šventinamos kunigais, taip kaip norėtų progresistai.

Toliau kalbinamas apie popiežiaus Pranciškaus pradėtą Kurijos reformą, kardinolas Kasperis sakė, kad jos esmė yra ta, kad Kurija turi būti ne biurokratijos ir valdžios centras, bet privalo tarnauti vietinėms Bažnyčioms. Mes katalikai turime centrą, tokio centro reikia, bet centro reikalingumas neturi būti suprantamas kaip Kurijos centralizmas. (Vatikano radijas)