Karmelio Dievo Motinos šventė

Antradienį, liepos 16 dieną, buvo minima Karmelio Dievo Motinos šventė, savo istorija glaudžiai susijusi su karmelitų ordino istorija. Tai taipogi viena iš labiausiai paplitusių pamaldumo Marijai, o per tai ir Dievui formų, artima tiems, kurie yra susipažinę su mažosios Teresės iš Lisieux, karmelitės ir Bažnyčios mokytojos, „Vienos sielos istorija“.

Pirmojoje karalių knygoje pasakojama, kad pranašas Elijas ant Karmelio, aramėjiškai tai reiškia „sodas“, kalno subūrė bendruomenę, čia laimėjo ginčą dėl tikėjimo prieš Baalo kunigus. Patraukti šio pasakojimo į Karmelį viduramžiais, kartu su kryžiaus žygiais, atvyko ieškantys atsiskyrėlio gyvenimo, kurie čia jau rado anksčiau gyvenusius krikščionis atsiskyrėlius, galbūt maronitus. Prisidėjus kitiems piligrimams, buvusiems kryžiuočiams, XIII amžiaus viduryje bendruomenė išaugo ir susibūrė apie šv. Bertoldą, kuris iš Antiochijos patriarcho gavo regulą. Atsiskyrėliai pasistatydino Marijai dedikuotą bažnytėlę ir pasivadino „Karmelio kalno šventosios Marijos broliais“. Bertoldas tapo pirmuoju vadovu bendruomenės, kuri vėliau išaugo iki karmelitų ordino ir įvairių jo atšakų. Moterų karmeličių vienuolynas veikia ir Lietuvoje, Paštuvoje. Pranašo Elijo ir švenčiausios Marijos figūros itin svarbios karmelitiškam dvasingumui: Elijas buvo tas, kuris sugėrė širdimi Dievo Žodį, kad vėliau jį liudytų. O Marija yra aukščiausios vienybės su Kristumi modelis. (Vatikano radijas)