Tikėjimo metai: Seminaristų ir būsimų vienuolių diena (+video)

Šventasis Tėvas Pranciškus sekmadienį Šv. Petro bazilikoje aukojo šv. Mišias į dvasinio gyvenimo pašaukimą atsiliepusiems jaunuolėms ir jaunuoliams. Keli tūkstančiai atkeliavo į Romą kaip Tikėjimo metų piligrimai dalyvauti būtent jiems, būsimiems kunigams, būsimoms vienuolėms ir būsimiems vienuoliams skirtoje Tikėjimo metų dienoje. Iš viso pasaulio kraštų atvykę jaunuoliai prieš keletą dienų susirinko išpažinti savo krikščionišką tikėjimą prie Apaštalo Petro kapo, šeštadienį klausėsi Šventojo Tėvo pamokymų, o sekmadienio rytą kartu su juo meldėsi Šventųjų Mišių aukoje. Pranciškus seminaristams, vienuolynų naujokėms ir naujokams skyrė daug dėmesio, visą sekmadienio Mišių homiliją skyrė jų pašaukimui į krikščionišką misiją ir atsiliepimui į jį, išskirdamas tris elementus: paguodos džiaugsmą, kryžių ir maldą. Taip pat po Šventųjų Mišių iš savo rūmų lango kreipdamasis į Vidudienio maldai susirinkusius maldininkus, kurie buvo užpildę visą aikštę dalijosi džiaugsmu, jog galėjo tiek šeštadienį tiek sekmadienio rytą susitikti su seminaristais, novicais ir novicėmis ir paprašė už juos melstis.

Šventąsias Mišias Pranciškus koncelebravo su grupe kardinolų ir vyskupų, tarp kurių buvo Madrido kardinolas Rouco Varela ir vikaras Romoje Agostino Vallini bei arkivyskupas Salvatore Fisichella, Seminaristų, naujokų ir naujokių piligriminės dienos pagrindinis organizatorius.

Popiežiaus homilija

Šiandien Dievo Žodis kalba apie misiją. Iš kur gimsta misija? Atsakymas paprastas: gimsta iš pašaukimo. Viešpats pašaukia ir siunčia į misiją. Koks turi būti pasiuntinio stilius? Kuo turi pasižymėti krikščioniškoji misija? Šiandien girdėti skaitiniai kalba apie tris bruožus: paguodos džiaugsmą, kryžių ir maldą.

Pirmasis elementas – paguodos džiaugsmas. Pranašas Izaijas kreipiasi į tremties sunkumus išgyvenusią, bet jau iš jos išvaduotą tautą: „džiaukitės ir būkite linksmi... džiūgaukite“ (66,10). Kodėl reikia džiaugtis? Dėl to, kad Viešpats užlies savo žmones paguoda, bus jiems švelnus kaip motina savo vaikui: „Užliesiu jus gerove kaip upe, tautų turtais tarsi išsiliejusia srove. Kaip mažyliai būsite nešiojami ant jos rankų, sūpuojami ant jos kelių. Kaip motina guodžia savo sūnų, taip aš paguosiu jus” (66,12-13). Kiekvienas krikščionis, bet ypač mes – sakė Popiežius kunigams ir būsimiems kunigams bei vienuoliams, - turime skelbti šią paguodos ir džiaugsmo žinią; turime skelbti Dievo gerumą, jo švelnumą visiems. Tačiau, kad sugebėtume tai daryti, pirmiausia mes patys turime būti Dievo paguosti, turimi jaustis jo mylimi.

Antrasis elementas – Kristaus kryžius, apie kurį šiandien kalba šv. Paulius laiške Galatams. „Aš niekuo nesigirsiu, nebent mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus kryžiumi“ (6,14). Paulius kalba apie stigmas, apie Kristaus kančios žymes, kurios yra Evangelijos apaštalo ženklas. Savo tarnystėje Paulius susidūrė su kančia, silpnumu, pralaimėjimu, bet taip pat su džiaugsmu ir paguoda. Toks yra velykinis Kristaus kančios ir prisikėlimo slėpinys. Paulius sekė kenčiantį ir mirštantį Kristų, dėl to jam buvo leista patirti ir jo prisikėlimą, dalyvauti jo pergalėje. Išbandymų tamsoje jau glūdi ir išganymo aušra. Velykinis slėpinys yra plakanti Bažnyčios misijos širdis! Jei pasiliksime šiame slėpinyje mums negrės nei supasaulėjusi, triumfalistinė misijos vizija, nei nesėkmių ar išbandymų baimė. Misijos sėkmė matuojama ne žmogiškais sėkmės ar nesėkmės kriterijais, bet pagal Jėzaus Kristaus kryžiaus logiką, kuri yra išėjimo iš savęs ir aukojimosi logika, meilės logika.

Galiausiai trečiasis krikščioniškos misijos elementas – malda. Šiandien Evangelijoje girdėjome: „Melskite pjūties šeimininką, kad atsiųstų darbininkų į savo pjūtį“ (Lk 10,2). Bažnyčia, kaip mums primena Benediktas XVI, priklauso ne mums, bet Dievui. Bažnyčią yra Dievo laukas, kurį mes turime dirbti. Dėl to misija – tai visų pirma malonė. Mūsų misija negali būti sėkminga be ryšio su šaltiniu, su Viešpačiu.

Brangieji seminaristai, brangios naujokės, brangūs naujokai, - sakė Popiežius būsimiems kunigams ir vienuoliams, - evangelizuoti įmanoma tik atsiklaupus. Būkite maldos vyrai ir moterys! Be nuolatinio ryšio su Dievu, misija tampa amatu. Sekime Jėzumi, kuris prieš kiekvieną svarbų įvykį intensyviai ir ilgai melsdavosi. Neužmirškime kontempliacijos net ir tuomet kai esame įtraukti į neatidėliotinų darbų sūkurį. Jūsų širdys visuomet tesivienija su gailestingumo ir meilės kupina Kristaus širdimi. Čia glūdi Viešpaties mokinių vaisingumo paslaptis!

Vidudienio malda

Pasibaigus Mišioms Šventasis Tėvas dalyvavo įprastiniame sekmadienio vidudienio maldos susitikime. Kalbėdamas iš Apaštališkųjų rūmų, Pranciškus prašė melstis už kandidatus į kunigus ir vienuolinį gyvenimą, idant Kristaus meilė jų gyvenimuose nuolat taptų vis brandesnė ir kad jie galėtų tapti tikraisiais Dievo karalystės misionieriais. Būtent apie tai kalba sekmadienio Evangelija, Jėzus nėra vienišas misionierius, jis nenori vienas atlikti savo misijos, tačiau nori į ją įtraukti savo mokinius. Ir šiandien matome, kad šalia Dvylikos apaštalų jis pašaukia kitus septyniasdešimt du mokinius, juos siunčia į kaimus po du, kad skelbtų priartėjusią Dievo Karalystę.

Jėzus nenori veikti vienas, jis atėjo, kad atneštų į pasaulį Dievo meilę ir nori ją paskleisti bendrystės ir brolystės būdu. Todėl jis tuojau sukūrė mokinių bendruomenę, kuri yra misionieriška bendruomenė. Jis tuoj pat juos pratina misijai, kad eitų. Tačiau dėmesio! Tikslas yra ne bendravimas, laiko leidimas kartu, ne! Tikslas yra skelbti Dievo Karalystę, o tai skubus uždavinys! Nėra laiko, kad būtų galima jį gaišinti plepalams ir nereikia laukti, kol visi tam pritars: reikia eiti ir skelbti! Reikia visiems nešti Kristaus taiką, o jei jos nepriima, žengti toliau. Ligoniams nešamas išgydymas, nes Dievas trokšta išgydyti žmogų nuo visokio blogio. Kiek daug misionierių tai vykdo! Jie sėja gyvenimą, sveikatą ir paguodą pasaulio pakraščiuose. . Kaip tai gražu! Gyventi ne sau, tačiau gyventi, kad eitume daryti gera! Šiandien aikštėje daug jaunimo. Pagalvokite štai ką, savęs klauskite: ar Jėzus šaukia mane eiti, kad eičiau iš savęs, kad daryčiau gera? Jūsų, jaunime, jūsų vaikinai ir merginos klausiu: ar esate drąsūs ir drąsios, ar drįstate išgirsti Jėzaus balsą?

Jeigu dvylika mokinių yra Apaštalai ir atstovauja taip pat vyskupams ir jų įpėdiniams, kas yra šie septyniasdešimt du mokiniai, kuriuos Jėzus siunčia, kad eitų pirma jo? Pastarieji gali atstovauti įšventintiems tarnams – kunigams ir diakonams. Tačiau plačiąja prasme galime apjungti ir kitas Bažnyčios tarnystes, tokias kaip katechetų, pasauliečių tikinčiųjų, aktyviai dirbančių parapijų misijose, slaugančių ligonius, įvairių rūšių neįgaliuosius ir marginalizuotus žmones, tačiau visuomet dirbančių kaip Evangelijos misionieriai, skubančių vardan priartėjusios Dievo Karalystės.

Evangelijoje sakoma, kad minėtieji septyniasdešimt du grįžo iš misijos kupini džiaugsmo, nes patyrė Jėzaus vardo galią prieš blogį. Ir Jėzus tai patvirtino: šiems mokiniams Jis duoda galią nugalėtų piktąjį. Tačiau nėra ko dėl to didžiuotis, tarsi tai nuo mūsų priklausytų: pagrindinis veikėjas yra Viešpats, jo malonė. Mūsų džiaugsmas yra toks, kad esame Jo mokiniai ir draugai.
Kaip gražu būti misionieriumi. Visi turi būti misionieriais, visi gali išgirsti Jėzaus kvietimą ir eiti pirmyn skelbti Dievo Karalystę.

Brangūs draugai, džiūgaukite! Nebijokite džiūgauti. Nesibaiminkite džiūgavimo. Tuo džiaugsmu, kurį duoda Viešpats kai jam leidžiame įeiti į mūsų gyvenimus; įsileiskime Jį, kad pakviestų mus išeiti iš savęs, nueiti iki gyvenimo pakraščių ir skelbti Evangeliją. Nebijokite džiaugsmo! Džiaugsmas ir drąsa! - kalbėjo Šventasis Tėvas.

Pranciškus po vidudienio maldos prisiminė praėjusią savaitę paskelbtą savo encikliką „Tikėjimo šviesa“, kalbėdamas apie šio dokumento turinį sakė, kad visi turime artintis prie krikščioniškojo tikėjimo esmės, ją gilinti, ją konfrontuoti su šiuolaikiška problematika. Tačiau enciklikos kai kurios dalys taip pat gali būti naudingos tiems, kurie ieško Dievo ir gyvenimo prasmės. Šventasis Tėvas pasveikino savo vyskupijos jaunimą, kuris jau šią savaitę išvyks į Brazilijoje vyksiančią Pasaulinę jaunimo dieną, sakė, kad ir jis tam ruošiasi. „Žengsime kartu link didingos tikėjimo šventės. Telydi mus Dievo Motina“. Po kalbos ir sveikinimų Šventasis Tėvas palinkėjo visiems gražaus sekmadienio ir gerų pietų. (Vatikano radijas)