Šventasis Tėvas Pranciškus: Dievo žinios širdyje yra gailestingumas (+video)

Dievo žinios širdyje yra gailestingumas, pažymėjo penktadienio Mišių homilijoje Šventosios Mortos namų koplyčioje Šventasis Tėvas Pranciškus. Jis pakartojo Jėzaus žodžius fariziejams: „Aš noriu pasigailėjimo, o ne aukos“. Fariziejai kritikavo Jėzų todėl, kad valgo su muitininkais. O muitininkai buvo laikomi dvigubais nusidėjėliais, nes buvo prisirišę prie pinigo ir „tėvynės išdavikai“, nes iš tautiečių rinko mokestį romėnams. Jėzus pažvelgė į muitininką Matą su gailestingumu. Tas žmogus, sėdėjęs muitinėje, pajunta kažką nauja, kažką, ko nebuvo ankščiau patyręs – Jėzaus žvilgsnyje jis patiria vidinę nuostabą, išgirsta Jėzaus kvietimą: „Sek manimi; sek paskui mane!“ Tas žmogus prisipildė džiaugsmo, tačiau kartu liko kiek abejingas, nes yra prisirišęs prie pinigų. Tereikėjo vienos akimirkos, apie kurią žinome, kurią sėkmingai išreikė Karavadžio: tasai žmogus pakėlė žvilgsnį, tačiau ranka siekia pinigų. Tai toji akimirka, kai Matas ištaria „Taip, einu su tavimi!“, viską palieka ir nueina su Viešpačiu. Tai patirto ir priimto gailestingumo akimirksnis: „Taip, einu su tavimi!“. Tai pirmoji susitikimo ir gilios dvasinės patirties akimirka.

Paskui seka antrasis momentas: pokylis. „Viešpats švenčia su nusidėjėliais“: jis švenčia Dievo gailestingumą, kuris pakeičia gyvenimą. Po šių dviejų įvykių – susitikimo nuostabos ir šventės prasideda „kasdienis darbas“, Evangelijos skelbimo darbas.

Šį Evangelijos skelbimo darbą reikia maitinti to pirmojo susitikimo, tos pirmosios šventės atminimu. Ir tai nėra akimirka, tai laikas iki gyvenimo pabaigos. Atminimas. Atminimas ko? Tų įvykių! To susitikimo su Jėzumi, kuris pakeitė gyvenimą, kuris pasigailėjo, kuris buvo toks man geras, kad pasakė: pasikviesk ir savo draugus nusidėjėlius, kad kartu švęstume! Šis atminimas suteikia jėgų Matui ir visiems kitiems eiti pirmyn: „Viešpats pakeitė mano gyvenimą, sutikau Viešpatį!“. Įsidėmėkime. Tai tas pats kaip pūsti į atminties žarijas. Pūsti, kad liepsna neužgestų. Visuomet.

Evangelijoje pasakojama apie daugelio pakviestųjų atsisakymą dalyvauti Viešpaties šventėje. Ir Jėzus išėjo ieškoti vargšų, ligonių ir šventė su jais. Jėzus, tęsdamas pagal savo įprotį, švenčia su nusidėjėliais ir siūlo jiems malonę. „Aš noriu pasigailėjimo, o ne aukos. Aš ir atėjau šaukti ne teisiųjų, bet nusidėjėlių“. Kas mano esąs teisus, teišsiverda savo sultyse! Jis atėjo vardan mūsų nusidėjėlių ir tai gražu. Leiskime, kad į mus pažvelgtų Jėzaus gailestingumas, švęskime šventę ir puoselėkime šio išgelbėjimo atminimą.

Su Šventuoju Tėvu Pranciškumi penktadienį Venesuelos nepriklausomybės šventės proga koncelebravo Venesuelos sostinės Karakaso arkivyskupas, kardinolas Jorge Liberato Urosa Savino. (Vatikano radijas)