Katalikų Bažnyčios katekizmas (34). Bažnyčia yra viena

Tikėjimo išpažinime skelbiame Bažnyčią esant vieną, šventą, visuotinę ir apaštalinę. Katekizmas patvirtina, kad šiuos keturis esminius bruožus Bažnyčia turi ne iš savęs; Kristus per Šventąją Dvasią padaro savo Bažnyčią vieną, šventą, visuotinę ir apaštalinę (811).

Bažnyčia yra viena dėl savo prigimties, nes jos Steigėjas vienas – Jėzus Kristus; Bažnyčia yra viena,
nes viena jos siela – Šventoji Dvasia, apsigyvenanti tikinčiuosiuose (813).

Kokie yra regimi šios vienybės ir bendrystės ryšiai? Katekizmas nurodo tris esminius ryšius: to paties tikėjimo išpažinimas; bendras sakramentų šventimas ir apaštalų įpėdinystė, perduodama Šventimų (Kunigystės) sakramentu (815). Vatikano II Susirinkimas moko, kad vienintelė Kristaus Bažnyčia „laikosi Katalikų Bažnyčioje, valdomoje Petro įpėdinio ir bendrystėje su juo esančių vyskupų“ (LG, 8). Iš tikrųjų Kristus neįsteigė daugybės skirtingų Bažnyčių, tačiau vieną – Petro bažnyčią.

Deja, Bažnyčia patyrė nemažai skilimų. Dėl to krikščionys pasidalijo į skirtingas bendruomenes: katalikus, ortodoksus, protestantus. Katekizme skaitome, kad „Kristaus Dvasia naudojasi tomis Bažnyčiomis bei bažnytinėmis bendruomenėmis kaip išganymo įrankiais“ (819). Katekizmas tuoj pat priduria, kad šių įrankių „galia išplaukia iš Katalikų Bažnyčiai patikėtos Kristaus malonės“ (819).

Kaip atrasti prarastą vienybę, nepaminant savosios tapatybės? Reikia vėl atgaivinti ekumenines iniciatyvas. Tačiau visiška vienybė įmanoma tik kaip Kristaus dovana, kurios jis meldžia Tėvo: „tegul ir jie bus viena mumyse“. Tačiau „viena“ nereiškia vienos skirtingų krikščioniškų konfesijų kongregacijos. Troškimas atkurti vienybę nėra ideologija, vedanti link reliatyvizmo, tačiau slypi kiekvieno krikščionio sielos atsivertime.

Dariusz Kowalczyk SJ / Vatikano radijas