Arkivyskupo Chullikatt pasisakymas apie sveikatą ir populiaciją

Nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas Jungtinių Tautų Organizacijoje arkivyskupas Francis Chullikatt pasisakė apie sveikatą ir populiaciją diskusijoje, vykusioje Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke.

Sveikatos politikoje, pasak arkivyskupo, reikia eiti keliu, kurio centre yra žmogus. Šiuo požiūriu susirūpinimą kelia tendencija Jungtinėse Tautose sieti „sveikatą“ su „rūpesčiu dėl populiacijos“ tokiu būdu, kad sveikatos apsaugos problemas manoma išspręsti mažinant žmonių, kuriems reikia pagalbos, skaičių vietoj to, kad būtų siekiama suteikti plačias pamatines sveikatos apsaugos paslaugas.

Šventasis Sostas nuolatos advokatavo už pamatinės sveikatos apsaugos visiems teisę ir pats, per savo skaitlingas institucijas pasaulyje, ją realizuoja kiekviename pasaulio regione, pažymėjo nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas, paminėjęs keletą skaičių, kurie rodo, jog katalikų Bažnyčia yra vienas iš didžiausių sveikatos paslaugų teikėjų pasaulyje: jai priklauso per 5400 ligoninių, per 17 000 klinikų, tūkstančiai mažesnių centrų, tokių kaip senelių ar globos namai. Šventasis Sostas yra įsipareigojęs skleisti realų priėjimą prie sveikatos apsaugos paslaugų, paliečiančių visą žmogaus gyvenimo ciklą: nuo prasidėjimo iki natūralios mirties. Tarptautinės organizacijos ir vyriausybės, norėdamos iš tiesų daryti pažangą vystimesi, turėtų domėtis šių institucijų patirtimi ir patarimais, gerbiant tuo pat metu ir jų, kaip religinių organizacijų, misiją.

Kalbant apie ilgalaikius siekius sveikatos politikoje Šventasis Sostas kviečia peržengti jau išsekusią, stereotipišką ir fatališką logiką, kuri šiuos siekius susiaurina iki seksualinės ir reprodukcinės sveikatos, užmaskuojant nihilistinį pasidavimą, sveikatos „apsaugą“ paverčiant sąmoningu ir sistematišku gimstančios žmogiškos gyvybės naikinimu, vietoj to, kad žvelgtų į asmens visumą ir jo sveikatos poreikius.

Kasdien per 19 000 vaikų iki penkerių metų miršta dėl priežasčių, kurioms buvo galima užkirsti kelią. Tik apie pusė žmonių, kuriems reikia gydymo nuo AIDS ar ŽIV, toks gydymas yra pasiekiamas ir ketvirtadalis iš jų gydomi katalikiškose ligoninėse ir klinikose. Kasmet per 660 000 miršta nuo maliarijos ir per 1,4 milijono nuo tuberkuliozės. Pamatinės sveikatos apsaugos trūkumas yra problema ne tik besivystančiose valstybėse, bet ir išsivysčiusiose, kuriose sveikatos apsaugos kaštai kasmet auga.

Ši tikrovė yra dar tragiškesnė todėl, kad žmonija turi finansinių ir techninių galimybių išgelbėti milijonus gyvybių, jeigu tik norėtų nebesitaikstyti su šia liūdna realybe. Tai, kas mums trukdo globaliai įsipareigoti ir užtikrinti visuotinę sveikatos apsaugą, priėjimą prie pagrindinių vaistų ir technologijų, yra pasipelnymo godulio apsauga. Tegu savanaudišką pelno logiką keičia rūpesčio ir solidarumo logika.

Demografinių pokyčių pažinimas, - sakė arkivyskupas Chullikatt, - yra naudingas įrankis bendruomenių poreikių supratimui ir jų patenkinimui. Tačiau gaila, kad demografinės statistikos naudojamos vardan pasenusio ir diskredituoto maltūzietiško vystymosi mechanizmo, kuris suvokia asmenį kaip kliūtį vystymuisi.

Visuomenės, kurios priėmė tokį požiūrį ir programą, patiria sunkias pasekmes, regimas jų senėjime, daugelio milijonų kūrybingų asmenų praradime, niekad negalėjusių gimti ir išreikšti savo potencialą. Šventojo Sosto delegacija mano, kad vietoj finansavimo gyvybės prevencijai didinimo, vietoj kontraceptinio mentaliteto, verta saugoti gyvybes, kurios nereikalingai kasmet pražūva. (Vatikano radijas)